Kodėl H. Bergsonas mirė žydu? Spausdinti
Buvęs Rygos u-to filosofijos profesorius Pauls Jurevičs, Bergsono mokinys, 1949 m. išleido vokiškai gražų veikalą "Henri Bergson. Įvadas į jo filosofiją" (Freiburg i. Brsg), kuriame paliečia ir Bergsono santykį su krikščionybe. "Savo amžiaus eigoje, rašo Jurevičs, Berg-sonas vis labiau artėjo prie krikščioniškosios doktrinos ir galop pats pareiškė, kad jis jai pilnai pritariąs. Jis buvęs net pasiruošęs ir formaliai priimti krikščioniškąjį tikėjimą; net buvę padaryta šia linkme konkrečių žygių. Jeigu jis paskiausiai nuo to susilaikė, tai tik todėl, kad moraliai nepažemintų savo bendratikių, kurių persekiojimas jau buvo prasidėjęs, kad jų žymiausios asmenybės sunkią valandą juos palieka. Todėl jis atmetė okupacinių organų jam pasiūlytą titulą "arijas honoris causa", kuris būtų jį apsaugojęs nuo bendrojo elgesio su žydais. Jis laisvai ryžosi dalintis savo tautos likimu. Pagal laikraščių pranešimą, keletą savaičių prieš savo mirtį, jis jau sirgdamas kėlėsi iš lovos, apsivilkęs chalatu ir įsispyręs į šliures, tarno palaikomas, stovėjo eilėje, laukdamas, kad galėtų įsiregistruoti, kaip žydas. Nuo tolimesnių pažeminimų jį išgelbėjo mirtis, atėjusi 1941 m. sausio 4 d. ir radusi jį 81 metų amžiaus" (20-21 p.).