Asumpcionistinis sąjūdis Spausdinti
Parašė T. B. G.   
Pastaruoju metu katalikų Bažnyčios religinis gyvenimas vis labiau krypsta į gilesnį Marijos kultą. Jei patristikos metu teologų dėmesys buvo nukreiptas į Dievo ir Trejybės pažinimą, skolastikos — į Kristaus prasmės išsprendimą, šiais laikais daugiausia dėmesio kreipiama j Mariją, šis šimtmetis Bažnyčios istorikų neabejotinai bus pavadintas marijologiniu amžiumi.

Tiesa, Marijos kultas yra senas, kaip sena yra katalikų Bažnyčia. Jis tačiau nestovi vietoje, bet kartu su dogmų sklaida auga ir plečiasi. Tam tikslui pasiekti keliami įvairus ma-rijologiniai sąjūdžiai. Vienas tokių garsiausių sąjūdžių šiais laikais yra asumpcionistinis, kuriuo norima palenkti popiežių, kad jis savo neklaidingu autoritetu paskelbtų Bažnyčios dogma, kad Marija buvo su kūnu ir siela paimta dangun.

Savo pradžią šis sąjūdis turi Marijos Nekalto Prasidėjimo dogmos paskelbime (1854 m.). Jei Marija išimta iš gimtosios nuodėmės, taigi ir iš jos pasėkų: jos kūnas po mirties turėjo būti tuoj paimtas į dangaus garbę. Vatikano susirinkime (1870 m.) tą mintį iškėlė apie 200 jo dalyvių, bet dėl laiko aplinkybių nebuvo ji priimta. Po to asumpcionistinis sąjūdis buvo paskelbtas plačiausiu mastu. Į jį buvo įtraukti ne tik teologai, bet ir tikintieji ir net pasaulinės valdžios atstovai. Pastaruoju metu šis sąjūdis yra pasiekęs aukščiausią laipsnį. Popiežius yra apverstas prašymais ir maldavimais. Iki 1941 metų tokių prašymų yra padavę 115 kardinolų, 18 patrijarkų, 2505 vyskupai, virš 32000 kunigų ir vienuolių, virš 50000 seselių vienuolių ir virš aštuonių milijonų tikinčiųjų. Popiežius Pijus XII, jausdamas begalinį atsakingumą taip svarbiame reikale, 1946 m. gegužės 1 d. išsiuntė visiems vyskupams ganytojišką laišką, atsiklausdamas jų nuomonės apie dogmos paskelbimo galimumą. Be to, tame pačiame laiške popiežius prašo vyskupų atsiklausti dvasiškijos ir tikinčiųjų nuomonės ir jų pageidavimo. Tai vienas iš nedaugelio Bažnyčios istorijos įvykių, kur tikintieji taip aktyviai dalyvautų dogmos paskelbime.

Marijos su kūnu dangun paėmimo dogmai paskelbti galimumas visai pribrendo. Nerasime teologo, kuris tam prieštarautų. Jau yra išsamiai išnagrinėtos visos tos Šv. Rašto vietos, kurios turi santykio su Asump-ta. Bažnyčios padavimas aiškiai pasisako už tai. Be to, ir proto argumentai jau yra beveik išsemti.

Kad visa tai dar labiau būtų įsąmoninta mokomajai ir mokančiajai Bažnyčiai, ruošiami tautiniai ir tarptautiniai asumpcionistiniai kongresai. Tokių tarptautinių kongresų iki 1941 m. yra buvę 11, o tautinių — 28.

Vienas garsiausių tarptautinių ma-rijologinių kongresų buvo Sevilijoje (1929 m.), kuriame, be daugybės vyskupų, kunigų ir 300000 tikinčiųjų, dalyvavo karaliaus Alfonso XIII delegatas Don Carlos de Bourbon ir Ispanijos teisingumo ministeris De Galo Ponte, bei Sevilijos valdžios atstovai, čia įvyko tikras Marijos garbės triumfas. Kongreso dalyviai kreipėsi į popiežių, prašydami paskelbti Bažnyčios dogma Marijos garbę danguje. Panašių kongresų buvo Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir įvairiose Amerikos valstybėse. Be to, tarptautinių Buenos Aires (1934 m.) ir Kartaginos (1930 m.) eucharistinių kongresų proga buvo kreiptasi į popiežių Asumptos klausimu. Šiais šventaisiais metais ruošiamas didingas tarptautinis asumpcionistinis kongresas Romoje, šv. Antano popiežiškame universitete.

Tarptautinius kongresus pralenkia tautiniai. Pirmą vietą čia užima Italija, turėjusi net 10 tokių kongresų. Toliau eina Ispanija ir Meksika, šiuose tautiniuose asunų>cionistiniuo-se kongresuose aktyviai dalyvauja civilinės valdžios atstovai, duodami prašymus šventajam Tėvui Asumptos dogmai paskelbti. Nuostabu, kad stabmeldiška Indija (1921 m.) ir Kinija (1935 m.) turėjo garsius asump-cionistinius kongresus. Net mažosios valstybėlės, kaip tai Peruvija, Olandija, Ekvadoras, nepaliko neįtrauktos į tą platų sąjūdį.

Vienas garsiausių paskutinių kongresų įvyko Montrealy, Kanadoje, 1948 m. ir Puy-en Velay, Prancūzijoje, 1949 m. Šie du kongresai yra ypatingai svarūs, nes juose giliai ir plačiai buvo išnagrinėtas Asumptos klausimas. Praeitų metų rudenį turėjo įvykti antrasis Jungtinių Valstybių Amerikoje tautinis kongresas Washingtone, bet dėl įvairių aplinkybių buvo atidėtas šventiesiems metams.

Bene garsiausias tokių tautinių kongresų buvo Lenkijos, įvykęs 1936 m. rugpiūčio 27 d. čenstokavoje. Jame dalyvavo 2 kardinolai, 43 vyskupai, daugybe kunigų, vienuolių, aštuonių universitetų ir civilinės valdžios atstovai. Paduotame šv. Tėvui prašyme paskelbti Asumptą Baž-čios dogma buvo pareikšta, kad Marijos dangun ėmimo kultas Lenkijoje yra tiek senas, kiek senas ten yra katalikų tikėjimas. Tai įrodo, kad jau 1000 metais metropolitinė Gniez-no katedra buvo dedikuota Asump-tos garbei. Tame dokumente jie priskiria Marijos dangun paimtosios garbei pergalę prieš rusus 1920 metais ant Vyslos upės kranto. Marija dangun paimtoji ten yra pašaukta ir pergalei prieš komunizmą.

Sunku būtų išskaičiuoti visus valdžios atstovus, kurie kreipėsi su prašymais Romon paskelbti Marijos dangun paėmimą Bažnyčios dogma. Paminėsime keletą: Alfonsas XIII, Ispanijos karalius, J. V. Concha, Kb-. lumbijos prezidentas su ministerių kabinetu, O. R. Benavides, Peruvijos prezidentas, Maksimilijonas, Saksonijos kunigaikštis, ir daugybė kitų. Toliau reikėtų paminėti daugybės miestų civilinės valdžios atstovus, kurie viso miesto vardu kreipėsi į šv. Tėvą Asumptos klausimu: Sevilijos (1900 m.), Ataierijos, (1900 m.), Bilboa (1941 m.).

Turint tą visuotinį Bažnyčios a-sumpcionistinį sąjūdį prieš akis, savaime kyla klausimas: kokia viso to nauda tikintiesiems ir ar iš viso aktualus tas klausimas šiais moderniais laikais? Jei šis klausimas yra pasiekęs tokio universalumo, jis turi būti aktualus.
 Paskelbiant Marijos su kūnu ir siela paėmimą dangun, duotas naujas ginklas katalikams prieš tą baisų ir visuotinį materializmą, nauju būdu paskelbiant žmogaus nemirtingumą. Be to, tikinčiųjų akys šiais skaudžiais laikais būtų pakreiptos į amžiną gyvenimą, kuriame viešpatauja mūsų dvasiškoji Motina, kviesdama visus savo vaikus į amžiną Tėvynę.

Baigiant tenka pastebėti, kad lietuvių tautos įnašas į tą visuotinį a-sumpcionistinį sąjūdį yra labai mažas. Tarp Vatikane iki 1941 metų esamų prašymų paskelbti Marijos dangun ėmimą Bažnyčios dogma, randame tik J. E. Vysk. M. Reinio asmeninį prašymą (1934 m. liepos 14 d.) ir 56 tikinčiųjų prašymus A-sumptos klausimu. „ Didesnio kokio nors kongreso pareiškimo tuo klausimu ten nerandame. Bet dar nevėlu. Dabar kaip tik laikas ir proga pasirodyti lietuviams, kad ir jie dalyvauja Bažnyčios visuotiniuose sąjūdžiuose, kad ir jų tauta turi balsą visuotinės Bažnyčios akyse.

Platesnių žinių apie asumpcionis-tinį sąjūdį galima rasti sekančiuose veikaluose:
Guilhelmus Hentrich ir R. G. De Moos Petitiones de assumptione corpórea B. V. Mariae in Caelum defi-nlenda ad Sanctam Sedem delatae, Roma, 1942 (prašymai šv. Tėvui Asumptos klausimu iki 1941 metų, du tomai, per 2000 puslapių).

Vers le dogme de l'Asspmptiorp Joumees d'etudes Mariales Montreal 12-15 about 1948.
Atti del congresso nazionale Mariano dei frati minori d'ltalia, Roma, 1948.
T. B. G.