Apie lietuvybės padėtį Amerikoje Spausdinti
Parašė J.   
Į Lietuvių Kultūros Instituto pernai periodinėj spaudoj paskelbta ankietą, liečiančia Amerikos Jungtinių Valstybių lietuvių tautinės sąmones ir lietuvių kalbos vartojimo padėtį ir priemones tai padėčiai pagerinti bei nutautėjimo procesui sustabdyti, gauti 55 atsakymai, iš kurių 35 anksčiau ar vėliau atvykusių tremtinių ir 20 vietinių. Atsakymus atsiuntė įvairių profesijų ir įvairaus išsilavinimo asmens, pradedant nuo intelektualų ir baigiant sunkiai rašyti pajėgiančiu žmogeliu. Reikia pažymėti, kad atsake daugiausia katalikiškos pasaulėžiūros bei nusistatymo lietuviai. Atsakiusiųjų pažiūros ankietoje iškeltų klausimų atžvilgiu, be vieno kito skirtingesnio niuanso, daugiausia sutampa. Suponuojant, kad į ankietą atsakė labiausiai lietuvybės klausimu suinteresuoti asmenys, reikia manyti, kad panašios nuomonės yra ir daugumas lietuvių.
Visi į ankietą atsakiusieji vieningai pripažįsta, kad susirūpinti lietuvybės klausimu ir priemonėmis jos blėsimui sustabdyti atėjęs pats svarbiausias laikas. Nors ir nebūtų galima žuvusiųjų lietuvybei beatgaivinti, bet būtinai reikia gelbėti, kas galima išgelbėti, norint sustabdyti sparčiu tempu bevykstantį nutautėjimo procesą. Bet koks delsimas būtų nedovanotina klaida ir nusikaltimas mūsų pačių ir titaniškoj agonijoj besigrumiančios lietuvių tautos atžvilgiu.

Čia paduosime keletą vietų iš tos anketos.
Į klausimą, kokioje padėtyje yra Jungtinėse Valstybėse lietuvių tautinė sąmonė ir lietuvių kalbos vartojimas: geroj, blogoj atitaisomoj, blogoj neatitaisomoj? — gautos tokios nuomonės.

Tautinė sąmonė yra glaudžiai susijusi su kalbos vartojimu. Nykstant tautinės kalbos vartojimui, nykstanti ir tautinė sąmonė. Tautinė sąmonė ir lietuvių kalbos vartojimas nevienodai pasireiškia įvairiose lietuvių kolonijose ir pavienėse šeimose. Tautinis    sąmoningumas    senesnės kartos žmonėse yra dar neišblėsęs, nors jis yra tamsus ir savotiškai suprantamas, o jaunesnės kartos beveik išblėsęs.

80% atsakiusiųjų pripažino, kad tautinė sąmonė ir lietuvių kalbos vartojimas yra labai blogoj, net katastrofiškoj padėtyj, bet didelių pastangų ir skubaus bei sistemingo visų lietuvių darbo dėka bent kiek atitaisomoj ir sulaikomoj.

10% atsakė, kad tautinė sąmonė ir lietuvių kalbos vartojimas yra neatitaisomoj padėtyj, nes senesnioji karta esanti pasenusi, o jaunesnioji karta lietuvybei negrįžtamai žuvusi. Tuščios esančios pastangos ką nors pozityvaus laimėti, nes suamerikonė-jimo procesas nesulaikomu tempu paliečiąs visų tautybių žmones. Nors vienas kitas lietuvis ir išmoktų šiek tiek lietuviškai, bet jis vistiek ta kalba gyvenime neskaitys ir nesinaudos.
Tik 2% atsakė, kad Amerikos lietuvių sąmoningumas esąs geroj padėtyj, o lietuvių kalbos blogoj, bet atitaisomoj. Tą savo teigimą atsakiusieji pagrindė didžiuliais Amerikos lietuvių darbais, kuriuos jie atliko ir atlieka Lietuvos laisvinimo ir tremtinių gelbėjimo darbe.

Kas turi imtis tą padėtį pagerinti?
Visos lietuvių institucijos, visuomenė net ir pavieniai asmenys, suinteresuoti lietuvybės klausimu. Į tą lietuvybės pagerinimo akciją pirmiausia turėtų įeiti:
1.    Šeima.
2.    Mokykla.
3.    Lietuviškos bažnyčios.
4.    Lietuviškos organizacijos.
5.    Spauda.
6.    Radijas.
7.    Chorai, ansambliai.

Koks vaidmuo šiame lietuvybės kėlimo darbe atitektų seniau gyvenantiems lietuviams?
Seniau gyvenantiems lietuviams reikėtų:
a) visais būdais prisidėti prie lietuviškumo akcijos remiant ją finansiškai.
b)    neatsiriboti nuo naujai atvykusių, bet būti jiems patarėjais ir tarpininkais visuose reikaluose.
c)    Necharakterizuoti jaunimui Lietuvos kaip tamsios su primityvia kultūra ir visomis prieš pirmą pasaulinį karą buvusiomis negerovėmis ir trūkumais.

Koks vaidmuo šiame darbe atitektų naujai atvykusiems lietuviams?
Naujai atvykusių lietuvių vaidmuo, atsakiusiųjų nuomone ir įsitikinimu, lietuviškos sąmonės ir lietuvių kalbos ugdymo darbe būtų vienas iš svarbiausių. Vykdydami šią svarbią pareigą, jie turėtų pirmiausia:
a)    išmokti anglų kalbos, be kurios joks platesnis ir gilesnis lietuviškas veikimas nėra įmanomas.
b)    patiems nenutausti ir neleisti savo vaikams nutautėti.
c)    artimai bendradarbiauti su seniau atvykusiais lietuviais.
d)    nekurti naujų organizacijų, skaldančių lietuvius, bet įsijungti į jau esamas.
e)    Amerikoje gimusiame lietuvių jaunime ugdyti lietuvių kalbos meilę.
f)    kur galima, organizuoti lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, kultūros kursus, rengti paskaitas, organizuoti diskusijų ir studijų būrelius.
g)    nesiimti perdaug viską perorganizuoti iš karto, nesusipažinus su vietinių psichologija, charakteriu ir vietinėmis gyvenimo sąlygomis.
h)    santykiuose su visais parodyti
korektiškumą, meilę ir supratimą.
i)    atsiminti, kad Amerika daugiausia protestantiška, kad lietuviams reikia sunkiai kovoti ir dėl katalikybės išlaikymo.
J.