WILLIAM WORDSWORTH SUKAKTIS Spausdinti
Parašė S. P.   
šimto metų sukaktis nuo W. Wordswortho mirties plačiai minima anglų spaudoje ir per radiją. W. Wordsworth yra pats angliškiausias iš visų anglų poetų ir mažiausiai žinomas už Anglijos ribų. Iš jo gausių raštų maža kas yra mėginęs ką nors išversti į svetimas kalbas. Įsišaknijusi šiaurės Anglijoje jo poezija toje šalyje ir tebėra puoselėjama.

W. Wordsworth gimė 1770 m. balandžio 7 d. vidurinės klasės šeimoje. Tėvas Jonas Wordsworth buvo advokatas. Motina Ona buvo manufaktūros pirklio duktė. Šeimoje buvo penki vaikai. W. Wordsworth buvo antras iš eilės. Sesuo Dorotėja buvo vienintelė duktė, už jį metais jaunesnė.
Pradžios mokslą W. Wordsworth ėio privatinėje Onos Birkett mokyk-loie. Aštuonerių metų jis neteko motinos. Po jos mirties jis apsigyveno Onos Tyson nameliuose ir iš ten lanke Hawkshead gimnazija. Nežiūrint motinos mirties, jo vaikystė buvo saulėta. Trylikos metų jis neteko ir tėvo, kuris paliko savo šeima dėdžių Richardo Wordsworth ir C. Crackanthorpe globoie.

1787 m. iis įstoio į šv. Jono kole-E-Ha Cambride. čionai būdamas, jis pradėio rašyti "Eveninsr Walk".
1790 m. su Robert Jones jis keliavo po Prancūzija ir Šveicariją. 1791 m. vėl vyko J Prancūziją: Orleaną,  Paryžių.   Čionai mažne  įsivėlė į revoliuciją. Grįžo į Angliją ir, apsigyvenęs Dove Cottage, Grasme-re — gražiame šiaurės Anglijos ežerų krašte, pasišventė poezijai.

"Kas nori būti poetas, to gyvenimas turi būti poezija", pasakė Miltonas. W. Wordsworth šią idėją mėgino įgyvendinti. Poetas privalo būti laisvas arba jis turi mirti. Jisai turi eiti savo keliu nežiūrėdamas, ar bus už tai giriamas ar peikiamas. Wordswortha pažinti nėra lengva. Jo paties žodžiais kalbant — "Poetą reikia mylėti prieš tai, kai jis atrodys vertas mūsų meilės." Ne vienas ben-dralaikių jį laikė savin įsitraukusiu egoistu, kuris nusigręžė nuo žmogaus kontempliuoti gamtos. Tai nėra pilna tiesa. Apsuptas kalnų ir ežerų grožio bei rimties, W. Wordsworth pastatė amžiną paminklą tų kalnų gyventojams, aprašydamas jų paprastą gyvenimą ir būdą savo eilėse "Mykolas", "Keleivis", "Lucy". Tai tik keletas pavyzdžių.

Paties poeto atvaizdo turime ieškoti ilgesniuose eilėraščiuose — "Preliude", "Keleivy", kur aprašomas poeto minčių augimas ir vystymasis. Didelė jo poezijos dalis niekuomet nebus populiari. Jis priklauso tai kūrėjų eilei, kurie vadinami „poetų poetais".

Palikęs didelį kūrybos lobį ir pragyvenęs tokius garsius vėlesnio anglų romantizmo poetus kaip Byron, Shelley ir Keats, jisai mirė 1850 m. balandžio 3 dieną ir ilsisi Grasmere
šventoriuje.    S. P.