BRANGMENS Eilėraščiai

Parašė VINCAS JONIKAS

1. TOLSTANTI ŽEMĖ Kontinentas, kaip įtemptas lankas, Laivo strėlę į tolumas gena, Nuo rytų plieno debesys slenka Ir užgriūva kalnais okeaną. žeme motina! Tavo krūtinėj Mano dienos palikusios vieši    O, kaip liūdna! Gėla begaline, Kai širdis nuo tavęs atsiplėšia. Miesto bokštai, kaip ištiestos rankos, Laivui vėjo laimingo mosuoja, O banga pasalūniškai slenka, Kontinentas panyra tamsoje. 2.    MIŠPARŲ BŪGNAI Tartum griausmas, mišparuose būgnai, Kalnui grimstant į marių gilumą. Trykšta graudžios saulėlydžio ugnys, Mama klūpo maldoje suglumus — Tartum griausmas, mišparuose būgnai. Mamos pirštais rožančius tik slenka, Karolėlį atodūsis lydi: — Dieve, dulkės juk esame menkos, Karolėliai Tavespi nuslydę — — — Mamos pirštais rožančius tik slenka. Tartum griausmas, mišparuose būgnai, Kalnui grimstant į marių gilumą. Gęsta graudžios saulėlydžio ugnys, Mama laukia sieloje ramumo — Tartum griausmas, mišparuose būgnai. 3. GĖLIŲ BARSTYTOJOS Skamba lūpos — šventas — šventas — Byra žolės išpurentos Po monstrancijos šventos. Ak, barstytojos kaip gėlės, Tyros saulės ašarėlės švento alkalnio šlaituos! Skamba lūpos — šventas — šventas — žolės ir širdelės krenta Po monstrancijos šventos. 4.    BALANDŽIŲ  SMUKLĖ Randu aną bevardę, kuklią, Kaip smulkmeną iš pasakos, žalioj gatvelėj seną smuklę Birželio saulei patekant. Kažin kada tenai viešėjau Pavasario apmonytas, Kažkam ten sąskaitą mokėjau Pačia brangiausia moneta. Einu saulėtekio stebukle Vaikams balandžius lesinant. Ir juos širdy, ir žalią smuklę, Kaip suvenyrus, nešinas. 5.    DRAUGIŠKI BERŽŲ LINKĖJIMAI Mes įduodam slaptus įgaliojimus: Tavo kelias tebūna netolimas — Iš visur būsi žemėn šion mojamas, Neišduoki mielos! Ji gyvenimo žygiui pabudino, Ji tikėt ir kovoti įgudino, Ji laimėjimo džiaugsmui užgrūdino, Neužmiršk jai skolos! Mes paliekam liūdnai susirūpinę: Tavo kelias bus sielvarto kupinas. — Už gerovės sudilstantį trupinį Neišduoki sielos!