AMERIKOS LIETUVIŲ KATALIKŲ KONGRESAS Spausdinti
Parašė A. Kasulaitis   

Amerikos lietuviai katalikai neabejotinai buvo ir yra stipriausia organizuota grupe mūsų išeivijoje JAV. Apjungti Amerikos Lietuvių Romos Katalikų Federacijos, jie jau keliasdešimt metų varo gilią vagą katalikybes ir lietuvybės laukuose. Todėl suprantama, jog Katalikų Federacijos kongresas yra didelės svarbos Įvykis.

Šiemetinis (iš eilės 31-sis) kongresas įvyko rugsėjo 30 — spalio 1 dienomis Pittsburghe, William Penn viešbutyje. Jis prasidėjo šv. Mišio-mis šv. Kazimiero parapijos bažnyčioje, kurių metu atitinkamą pamokslą pasakė Tėvų Pranciškonų provincijolas T. Justinas Vaškys. Į apypilnę salę kongreso atidarymo žodį tarė federacijos Pittsburgho apskr. pirmininkas inž. Antanas Mažeika. Sugiedojus Tautos himną ir prel. J. Balkūnui atkalbėjus maldą, trumpai prabilo pats federacijos pirmininkas žurnalistas Stasys Pieža. Po to buvo išrinktas prezidiumas ir kiti kongreso organai. Į prezidiumą išrinkti "Garso" redaktorius Matas Zujus — pirmininku ir Pr. Vainauskas su L. Žemaityte — vicepirmininkais. Sekretoriavo prof. Ant. Vasiliauskas ir Valkauskaitė. Rezoliucijų komisiją sudarė: kun. dr. K. Vaškas, J. B. Laučka, T. Justinas Vaškys, kun. J. Kidykas, dr. Ant. Vasiliauskas, prof. Ignas Malinauskas, adv. St. Gaba-liauskas, St. Lūšys, V. Kvietkus ir kun. K. Vasys.

Jautrią sveikinimo kalbą pasakė Pittsburgho miesto burmistras David Lawrence. Jis ypatingai iškėlė didele komunizmo grėsmę ir reikalą sujungtomis jėgomis kovoti prieš šią didžiąją žmonijos pabaisą. Ta proga jis pareiškė viltį, jog Lietuva vėl prisikelsianti laisva ir nepriklausoma, ir nuoširdžiai linkėjo kongresui vaisingo darbo. Raštu sveikino lietuviai vyskupai, prelatas M. Krupavičius VLIKo vardu, ministeris Zadeikis, konsulas Daudžvardis ir visa eilė veikėjų bei organizacijų, kartu atsiųsdami kongresui per 700 dol. aukų.

Pranešimų eilę vykdomųjų organų vardu pradėjo federacijos dvasios vadas prel. J. Balkūnas. Prelatas ypač nusiskundė daugelio katalikų organizacijų nedalyvavimu federacijos veikloje ir vardan Dievo ir Tėvynės meilės ragino visus lietuvius katalikus jungtis į federaciją ir aktyviai dirbti katalikų akcijos darbą.

Trumpus, jų einamąsias pareigas liečiančius pranešimus, padarė federacijos pirm. St. Pieža ir vicepirm. J. Laučka. Ilgiausią ir išsamiausią pranešimą padarė federacijos centro valdybos sekretorius Leonardas šimutis. Nuo paskutiniojo kongreso Chicagoje valdyba padarė 20 posėdžių. Federacijos Tarybos suvažiavime 1949 m. Philadelphijoje buvo padarytas didelės svarbos žingsnis— įsteigtas Katalikų Akcijos Centras su kun. P. Patlaba priekyj. Nutarta taip pat paraginti ir lietuvių katalikių moterų sąjungą įsijungti į NCCW (National Council of Catholic Women). Netolimoj ateityj įvykstančia-me tos organizacijos suvažiavime lietuvėms katalikėms moterims atstovauti yra paskirta J. Daudžvar-dienė. Iš pranešimo paaiškėjo, jog federacijai šiuo metu priklauso ALRK Susivienijimas, Katalikių moterų sąjunga, Vyčių Sąjunga, Amerikos ateitininkų sąjunga, L. K. Darbininkų Sąjunga, Labdarių Sąjunga ir per 200 mažesnių organizuotų lietuvių katalikų vienetų. Pajamų per dvejus metus federacija turėjo 14,473.69 dol., išlaidų — 12,260.37 dol.

Tolimesniuose posėdžiuose apie Lietuvių Kultūros Instituto veiklą pranešimą padarė inst. pirm. kun. Pr. Juras. Jis nusiskundė per mažu visuomenės susidomėjimu instituto leidžiamu vaikų "Eglutės" žurnalu ir ir informavo apie Amerikos lietuvių archyvą, iš Vokietijos pervežtą lituanistinę biblioteką, ruošimąsi pergabenti tremtinių kartoteką ir kt. Iš pranešimo paaiškėjo, jog atskirose kolonijose numatoma steigti instituto skyrius, kuriems organizuoti pakviestas dr. J. Leimonas.

Apie savo veiklą pranešimą padarė ir Katalikų Akcijos Centro direktorius kun. P. Patlaba. Per trumpą laiką aplankęs 70 parapijų, padaręs 450 posėdžių, jis pastebėjo, jog ne-visur pakankamai rūpinamasi katalikiška akcija. Todėl jis paruošė katalikiškos akcijos statutą, kurį išdiskutavęs kongresas priėmė.
Kongresas pritarė ir mokyklinio amžiaus vaikų organizacijos steigimui, šį klausimą referavo ir būsimosios organizacijos įstatų projektą pateikė Pr. Naujokaitis.

Kongresas pritarė ir mokyklinio rūpestingai paruoštų rezoliucijų, kurių pačias svarbiausias čia pateiksime.
(1). ALRKF  skyrių veiklos  sustiprinimui   parapijose   federacijos centras:
1.    išsirūpina Amerikos vyskupų patvirtinimą pasiūlytam Katalikų Akcijos Statutui ir, kad to statuto nuorašai per vyskupijų kurijas ar vyskupijų globojamą katalikų akcijos direktorijatą būtų nusiųstos visiems lietuvių parapijų klebonams.
2.    Pagal vyskupijų patvirtintą Katalikų Akcijos Statutą parapijose, federacijos skyriai savo veiklą ba-zuoja ne tik organizacijų atstovais, bet ir pavieniais, labiau katalikiškoje akcijoje susipratusiais katalikais, parapijos klebonui tą veiklą globojant.

3.    Katalikų Akcijos skyriai parapijose savo narių sąmoninimui rengia paskaitas ir įvairius kursus.
(2). ALRKF kongresas, pritardamas PLB idėjai ir turėdamas galvoj tai, kad PLB statuto studijų klausimas atskirose studijų komisijose gerokai užtrukęs, laiko reikalinga priminti, kad klausimo sprendimas būtų paspartintas.

(3). ALRKF kongresas įgalioja Lietuvių Kultūros Institutą sudaryti iš švietimo srities įstaigų (Kunigų Vienybės, lietuvių mokyklose mokytojaujančių vienuolijų, knygų leidyklas laikančių vienuolijų — Marijonų, Jėzuitų, Pranciškonų) ir Lietuvių Katalikų mokytojų atstovų Pedagoginę Tarybą pagrindiniams lietuvių švietimo klausimams svarstyti bei projektuoti. Iš patyrusių pedagogų parinkti asmenis lituanistinei švietimo sričiai tvarkyti (rengti lituanistines programas, vadovėlius, organizuoti lituanistinius pasitobulinimo kursus ir pan.). Tuo pačiu siekti suintensyvinti lituanistinį pradą lietuvių laikomose mokyklose ir išpopuliarinti lietuvių mokyklą lietuvių kilmės šeimose.
Reikia pastebėti, jog ši rezoliucija atsirado ryšium su pusiau oficialiu posėdžiu, įvykusiu dieną prieš kongresą, kuriame buvo specialiai svarstomi švietimo klausimai. Jame dalyvavo žymūs pedagogai, kultūrininkai, o taip pat ir seselių vienuolyno laikančių mokyklas atstovės.

Atitinkamos rezoliucijos buvo priimtos ir kitais aktualiais klausimais: katekizacijos, lietuvių kalbos, spaudos, mažamečių organizavimo, lietuvių skautų, lietuvių dailininkų, Mindaugo krikšto sukakties minėjimo. Priimta taip pat ir visa eilė rezoliucijų anglų kalba; jų tarpe sveikinimai šv. Tėvui ir prez. H. S. Truma-nui.

Atskira telegrama pasveikintas VLIKo pirm. prel. M. Krupavičius, jo 65 m. amžiaus sukakties proga.
Kongreso metu turiningas kalbas bendradarbiavimo, angliškai kalbančių lietuvių ir kt. klausimais pasakė prof. dr. A. Darnusis, St. Pieža ir prof. St. Yla.

Naujai išrinkta ir Federacijos Centro Valdyba, kuri pasiskirstė pareigomis taip: St. Pieža — pirm., prof. dr. A. Darnusis ir J. Laučka — vicepirm., L. šimutis — sekret., kun. Pranas Juras — ižd. ir prof. dr. S. Sužiedėlis, inž. Ant. Mažeika ir kun. P. Patlaba — nariai. Dvasios vadu liko prel. J. Balkūnas.
Kongreso proga įvyko ir meno vakaras, kuriame programą išpildė operos solistė Izabelė Motekaitienė ir Sv. Kazimiero parapijos choras, vad. K. Bazio.

Kongresą ir jo darbus apvainikavo šv. Valanda Pittsburgho katedroj. Joje dalyvavo per 2000 lietuvių. Įspūdingus pamokslus anglų ir lietuvių kalba pasakė J. E. Pittsburgho vyskupas koadjutorius J. F. Daerden, i1 D. ir prelatas J. Balkūnas. Iškilmės buvo transliuojamos per stiprią WMCK radijo stotį.

Sunku vertinti kongreso darbus, kol jie tebėra tik nutarimais. Tačiau jis yra neabejotinai vienas reikšmingiausių federacijos istorijoje. Pirmiausiai jis padėjo tvirtus pagrindus moderniškai suprastai katalikų akcijai. Antra — jis aiškiai pasisakė lietuvybės išlaikymo klausimu ir tam išspręsti labai smulkiai išdiskutavo švietimo problemas ir nustatė praktiško darbo problemas. Pagaliau bendran katalikiškan darban sujungė senąją ir jaunąją išeiviją. Iš kitos pusės susirūpinimą kėlė ir mažas senosios išeivijos atstovų skaičius. Jie tesudarė tik ketvirtadalį bendro atstovų skaičiaus, šis faktas verčia naujai valdybai linkint sėkmės, kartu priminti, jog jos laukia sunkūs darbai katalikybės ir lietuvybės srityse, kurie visgi bus lengvai nugalimi, jei bus dirbama susipratimo ir meilės dvasioje, kaip šiame kongrese.
A. Kasulaitis