žiemos Iliuzijos (keturi eilėraščiai |
Parašė Juozas Kruminas |
MEDIS Lig debesies rankas iškėlęs Tu neišverksi žalumos. Tik snigs tave, ir laužys vejas Nuo sutemos lig sutemos. Ir vėtrų ūžiančių pavojuj Kas vienišą paguos tave? Ne apie medj aš galvojau — Apie save, apie save. ŽVAIGŽDĖ Šviesų minioj namai pabalo, Ir lyg sapne čia nuostabu. Ir mes per šitą karnavalą Ranka į ranką vis abu. Ir mes taip žingsnis vis į žingsnį Staiga — naktis juodai šalta. Tavęs nėra, tik žvaigždė mirksi Nuo speigo drebančiam skliaute. KELIAS Dvi mėnesienoj rogių vėžės. Naktis kaip lyguma plati. O kas į laimę mus pavėžys šitoj painioj jausmų nakty? Kas mus praveš pro sapną rūstų, Kad švistų žeme ir diena? Pakyla vejas. Sniegas pusto. Ir jokio kelio prieš mane. VĖJAS Kažin kur šalta. Medžiai gaudžia. O man taip gera su tavim. Ir prie širdies rankas prispaudžiu — Naktis šilkinė ir žavi. Ir pasilenkus mano pusėn Tu liūdną pasaką seki. Ai ne, ne tu, tai vėjo gūsiai Man beria sniegą į akis. |