Eilėraščiai Spausdinti
Parašė J. AISTIS   
TARTUM PERLŲ NARAI
 
TARTUM perlų narai, kurie neria i mirtį —
Į akląsias gelmes, iš jėgų išmušti
Ir visai nukamuoti, išnirę tušti,
Atsikvėpusys leidžiąs į gelmę įnirtę

Ir vėl pirštais nuogais begraibydami šlykštų
Ir praskydusį dumblą kamuojas tenai,
Kol jų rankose perlas sušvyti žvainai,
Kad ant kaklo kažkam žėrėjimais trykštų ...

Lygiai tu nuolatos vis ogioj kasdienybėj,
Vis skurde ir menkystėj rausies ir kenti,
Kad pasauliai  kažkam neregėti, šventi

Išsinertų iš purvo troškimų didybėn
Ir nuskaidrintų buitį už saulę šviesiau...
Bet, kaip naras, tu ieškai to džiaugsmo ne sau .


ŠEŠTOJI  DIENA

VEŠLIAI žaliavo žeme neišdžiuvus
Ir skliaustuose spindėjo amžini darbai...
Dar žemes dumblas drėgnas, šaltas buvo,
Tai lipdomas iš rankų tu sunkus dribai...
 
Ne vergą, žemes viešpatį padarė
Tave, sutingusį inertiška mase;
Įpūtęs savo kibirkštį nemarią,
Tau kartų ilgesį paliko akyse ...
 
Ir, atsistojęs prieš visatos mįslę,
Alsuodamas dievybės įkvėptu kvapu,
Jauti, kaip tvinksi, teka gyslom
 
Tas nuodėmingos žemės įgeidis kraupus:
Iš dumblo kilęs — žemėn nuolatos drimbi,
Tik retkarčiais Kūrėjo kibirkščia žibi...
 
ILGESYS
 
UŽEINA ilgesys, kaip viesulas į mišką,
Ir blaškos, draskosi baisus;
Nei baltos bangos, putų šmėklomis ištiškę,
Nusilpęs graibstos debesų...

Laukų žolynai plasda žemėn prisišlieję
Ir verkia skundžiasi kniubsti;
Iš debesų skaisčiom čiurkšlėm į žemę liejas
žaibų rūstybė per apsti...

Ūmai užeina — blaškosi, kvatoja, purto;
Nueina eisena rūsčia ...
širdis nuvargus ir tuščia

Pajunta vėl sugrįžtantį jo žingsnį kurtų,
Tarytum pilnas siaubo, sielvarto ir smurto
Bangas viską nušluojančias, plačias ...

LAPAI

KRINTA lapai, kaip paukšteliai iškėstais sparnais,
Lyg ieškodami dar vietos, kur nukrist:
Palytėję vienas kitą suskamba liūdnai
Ir vėl krinta nusigandę, netikri...
 
Lakūs, drąsūs ir išdidūs vasaros sapnai
Viens ant kito krinta kaupias po medžiu —
Ir svajonių skristi, veržtis viesulo sparnais
Nūn, po kojų galiai čežant, negirdžiu...
 
Putnam, 1949. 10. 22