CASALS VALAIČIO NUOTRAUKOSE Spausdinti

Pablo Casals Vyto Valaičio nuotraukoje

CASALS, Vyto Valaičio nuotraukų knyga apie Pablo Casals. Išlel do  Photographic  Books  leidykla 1966. Kaina 3.50 dol.

Tai pomirtinė Vyto Valaičio nuotraukų knyga apie garsųjį violončelistą Pablo Casals. Vanda Valaitienė įrašė šią dedikaciją: "Vyto troškimas buvo dedikuoti šią knygą Casals, kurį jis labai gerbė. Jo gyvenimo siūlas nutrūko prieš užbaigiant šį darbą, bet dabar tas jo troškimas yra įgyvendintas". Knygos pradžioje trumpai pažymėta, kad V. Valaitis buvo lietuvis, į Ameriką atvyko po II pasaulinio karo, 1959 gavo fotografijos bakalauro laipsnį Ohio universitete, ketverius metus dirbo Newsweek žurnalo redakcijoje foto reporteriu, vėliau vertėsi laisvai, kol žuvo motociklo nelaimėj 1965 spalio mėn. Casals knygoje atspausta 81 įvairaus dydžio fotografija, kurias padėjo atrinkti Arnold Steinhardt, Michael Tree, John Dalley ir David Soyer, visi muzikai, Guarneri styginio kvarteto nariai. Paskutinį atrankos ir redakcijos žodį tarė leidyklos paskirti redaktoriai. Įžangą, Casals biografiją ir trumpą palydimą žodį prie fotografijų parašė Theodore Strongin. Knyga suskirstyta į dvi dalis: Puerto Rico ir Marlboro etc. Casals nuo 1956 gyvena Puerto Rico valstybėje, kas vasarą vyksta į Marlboro (Vermont) mokyklą dėstyti muzikos ir pravesti koncertus. Valaitis užfiksavo Pablo Casals gyvenimą šiose vietovėse. Kiek žinoma, Valaitis nelaikė šio savo darbo baigtu. Gal jis savo knygą apie Pablo Casals įsivaizdavo kiek kitaip, gal didesnės apimties, paliečiančią ir kitus šio garsiojo violončelisto gyvenimo epizodus. Bet ir jau turima medžiaga esmingai atskleidžia Casals pasaulį, atskleisdama universalias šio asmens nuotaikas, nors ir apsiribodama tik keliais jo gyvenimo tarpsniais.

Vyto Valaičio nuotraukų stilius yra taikliai objektyvus, atskleidžiąs tikrovę pačiu svarbiausiu momentu ir parodas ją žiūrovui patrauklia forma. Tai fotografinis matymas bei pastabumas, persunktas realizmu, įsigyvenimu momento tikrovėn. ši tikrovė Valaičiui prakalba pati viena, nereikalaudama jokių pagražinimų ar įmantrių formos gudrybių. Gal todėl Valaičio negalima pavadinti fotografu-stilistu, kuris vaizdo turinio sąskaiton pabrėžia vaizdo formą — kompozicinę linijų struktūrą, šviesių ir tamsių dėmių žaismą ar pan. Fotografai-stilistai, kaip Cartier-Bresson, Yousuf Karsh, Eugene Smith, fotografuodami tikrovę, stengiasi įspausti joje savo stiliaus antspaudą. Jų darbai lengvai iš kitų išsiskiria tik jiems vieniems priklausančiu forminiu bei techniniu atskambiu, kurie neišvengiamai kartojasi visuose jų darbuose. Valaičio stilius yra tikrovinis. Jame svarbiausią vaidmenį vaidina turinys: vaizdinės tikrovės perdavimas jam yra svarbesnis už bet kokius ten stilistinius ar forminius bandymus, šį "tikrovinį" stilių foto mene labai vertina dabartinė periodinė spauda, kurios iliustracijų uždavinys kaip tik ir yra perduoti tikrovę, kokia ji buvo, tiksliai, sumaniai, vengiant stilistinių kraštutinumų. Prieš savo mirtį Valaitis labai sėkmingai dirbo foto žurnalistikoje, tapdamas nuolatiniu bendradarbiu pačių didžiųjų iliustruotų žurnalų Amerikoje ir Europoje. Jo darbų stilių būtų galima sugretinti su kitų pagarsėjusių foto žurnalistų stiliumi, pvz., ilgamečio Life žurnalo fotografo Alfred Eisenstaedt, Dorothea Lange ir kitų. Nors "tikrovinio" stiliaus fotografui yra gana sunku sukurti savitą veidą, kuris išskirtų jo nuotraukas iš kitų jo kolegų nuotraukų ne vien parašu, bet ir savotišku, tik jam vienam charakteringu priėjimu, tačiau tai nereiškia, kad fotografas-stilistas turėtų būti laikomas geresniu ar vertingesnių už fotografą-žurnalistą. Tikroji foto meno paskirtis nėra imituoti tapybos ar grafikos stilistines priemones, bet kurti savitą meno šaką. O fotografijai labiausiai "sava" ir yra fiksuoti tikrovę, kokia ji yra, parenkant, lyg deimančiukus, pačius svarbiuosius gyvenimo momentus ir, žinoma, prisilaikant bent minimalinių stiliaus bei formos dėsnių.

Pablo Casals Vyto Valaičio nuotraukoje

Vyto Valaičio fotografijų knyga apie Casals atskleidžia garsiojo violončelisto vieną gyvenimo tarpsnį objektyviai ir įtikinančiai. Kiekvienas vaizdas — tai turtinga šioasmens tikrovės iškarpa, kurioje susitelkia ne tik istoriniai, bet ir psichologiniai niuansai, atskleidžia ne tik įdomią asmens išorę, bet ir turtingą jo dvasios pasaulį. Išorine ir vidine tikrove alsuoja kiekvienas vaizdas — darbo nuotaika jaučiama repeticijų metu, poilsis prie pajūrio, intensyvus emocinis išgyvenimas koncertuojant ar diriguojant orkestrui ir t.t. Sugebėjimas suglausti tokios plačios apimties tikrovę į akimirką trunkantį vaizdą yra įsijautusios ir taiklios akies foto menininko ženklas. Tai Vyto Valaičio nuotraukų stiprusis bruožas. Jis jaučiamas kiekvienoje nuotraukoje ir šioje knygoje.