"EGLUTĖS" VIENERIŲ METŲ KOMPLEKTĄ PAVARČIUS Spausdinti
Parašė P. J.   
Kai Lietuvoje turėjome bent keletą laikraščių vaikams, dabar, turbūt, visame pasaulyje teturime tik vieną "Eglutę", kuri su viltimis žengia į trečiuosius metus. Jos reikšmė yra didelė. Per ją mūsų mažieji susipažįsta su savo tautos istorija, jos rūpesčiais, didžiosim asmenybėm. Kartu ji įpratina gimtoj kalboj skaityti, ugdo knygos meilę ir kartu gina nuo svetimos lektūros, kuri kartais yra net kenksminga.

Ir šių metų "Eglutė", gabiam pedagogui Pr. Naujokaičiui redaguojant, pateisino save. Ji ne tik davė vaikams gražios skaitymo medžiagos, bet kartu atžymėjo didžiąsias šių metų sukaktis, prisiderindama prie jaunųjų pasaulio. Reikia džiaugtis ir tais skyriais, kuriuose supažindinama su mūsų kraštu, jo istorija ir praplečiamas gamtos mokslų akiratis, šituose skyriuose mūsų jaunimas randa tai, ką seniau gaudavo iš lietuviškos mokyklos. Reikia atžymėti ir "Atžalėlių" skyrių, kur telkiami patys pirmieji plunksnos bandymai. Redaktorius tikrai paskatins jaunuosius ir sugebės juos ugdyti rimtesniems plunksnos darbams.

Visus numerius sumaniai puošia dail. Osmolskis. Jo piešinys yra paprastas, vaikams suprantamas ir kartu nuotaikingas. Kitos klišės, nors ir suskolintos iš kitur ir vyresniesiems daug kur matytos, parinktos įvairiai ir skoningai. Iliustravimas senaisiais dailininkų kūriniais, fotografijomis šiuo atveju yra būtinas, nes jaunimas per jas susipažįsta su praeitimi.

Ko reiktų pageidauti, "Eglutei" žengiant į trečius metus? Iki šiol redaktorius tame pačiame numeryje net keliose vietose dėdavo to paties autoriaus kūrinius, ypač eilėraščius. Gal reiktų paieškoti daugiau bendradarbių ir išvengti to paties autoriaus padalinimo per kelias vietas. Būtų labai gera, kad skaitymo medžiaga būtų kuo labiau surišta su mūsų kraštu, jo geografija ar istorija. Daugiau vietos turėtų rasti legendos, pasakojimai apie senas pilis, mūsų miestus.

Dabar sunku rasti bendradarbių, ypač iš jaunimo tarpo. Tačiau ir seniau vaikų laikraščius beveik ištisai prirašydavo vyresnieji. Ir šiuo metu reiktų kuo daugiau sutelkti įvairių sričių bendradarbių, kuriems "Eglutė" rūpėtų, ir taip pat skatinti pačius jaunuosius rašyti. Linkime, kad "Eglutė" pasiektų visas lietuviškas šeimas, kad ten užpildytų spragas, kurios susidaro, neturint lietuviškos mokyklos, ir neštų vaikams džiaugsmą bei paguodą.    P. J.