PROŠVAISTĖ LIETUVOS LAISVINIMO BYLOJE Spausdinti
Parašė L. A.   

Viena iš pačių gražiausių prošvaisčių Lietuvos laisvinimo byloje yra vadinamoji Kersteno rezoliucija, kuri liepos 27 d. priimta JAV Atstovų Rūmuose. Po šio laimėjimo Amerikos Lietuvių Tarybos Sekretoriatas spaudoje paskelbė pranešimą., parodantį minėtos rezoliucijos raidą.

Iš ten sužinome, kad mintį kreiptis į Amerikos vyriausybę, prašant ištirti smurtu įvykdytą Pabaltijo kraštų įjungimą į Sovietų Sąjungą, pats pirmasis iškėlė adv. S. Briedis. Už ją tuojau pasisakė ALT Vykdomasis Komitetas savo posėdyje, įvykusiame 1952 m. gruodžio 12 d. Tada ALTas ėmėsi šiam sumanymui pravesti tolimesnių žygių. Keliuose suvažiavimuose ir privačiai buvo aptartas rezoliucijos paruošimo bei įteikimo būdas. Pasirodė, kad geriausių rezultatų bus galima pasiekti ne rėkiančia propaganda, o asmenišku kontaktu su įtakingais Amerikos politikoje asmenimis.

Rezoliuciją įteikti apsiėmė Kongreso atstovas Charles J. Kersten iš Wisconsino, kreipiantis Informacijos Centro direktorei M. Kižytei. Šiam sumanymui palankus pasirodė ir JAV prez. D. Eisenhoweris, kai jį kovo 26 d. aplankė Lietuvių Tarybos delegacija, vadovaujama minėto kon-gresmano C. J. Kersten. Bet prezidentas šiuo reikalu patarė pirma pasikalbėti su Valstybės sekretorium. Pasiuntus šiam rezoliucijos projektą ir paprašius paramos, iš Valstybės Departamento buvo gautas teigiamas atsakymas, kaikurie patikslinimai mūsų labui ir pažadas bendradarbiauti EU būsima tyrimo komisija.

Gegužes 7 d. C. J. Kersten rezoliuciją įteikė Atstovų Rūmams, iš kur ji buvo perduota vadinamam Taisyklių Komitetui, kad iš ten balsavimo keliu būtų priimta. Tuo tarpu gi kreiptasi į abiejų partijų atstovus Kongrese, prašant jų paramos, ir susilaukta palankumo. Tačiau pastebėta kaikurie svyravimai iš Taisyklių Komisijos pirmininko ir Atstovų Rūmų daugumos lyderio pusės. ALTas rezoliucijai išjudinti surengė keletą delegacijų į Vašingtoną, o visuomenė kreipėsi į komisiją telegramomis. Taip rezoliucijai kelias Į Kongresą buvo praskintas. Liepos 20 d. atsilankius Kerstenui komisijoje, buvo nutarta duoti rezoliucijai eigą — su kaikuriomis pataisomis, būtent, kad tyrinėjimai apims ne tik klastingą Lietuvos į Sovietų Sąjungą inkorporavimą, bet ir okupacijos metu padarytas niekšybes. Taigi rezoliucija liepos 20 d. vėl buvo įteikta Kongresui ir perduota Taisyklių komisijai. Liepos 22 d. įvyko komisijoje apklausinėjimas, kuriame dalyvavo ALTo ir Lietuves Pasiuntinybės atstovai. Po to nutarta rezoliuciją įteikti Atstovų Rūmams. Liepos gi 27 d., taip pat dalyvaujant ALTo atstovams, rezoliucija buvo vienbalsiai priimta, o rugpjūčio 4 d. Atstovų Rūmų pirmininkas Martin paskyrė Kongreso narių komisiją, kurios uždavinys yra tyrinėti Pabaltijo valstybių užgrobimą ir okupacijos metu daromas niekšybes. Komisijai pirmininkauja Kongreso atstovas Charles J. Kersten, nariais parinkti: Fred Busbey iš Illinois, Alvin Bentley iš Michigano, Edward Benin iš Pennsylvanijos, Ray Madden iš Indianos, Thad. Machrc-wiez ir Thomas J. Dodd iš Connec-tieuto. Pirmininkas pasiryžęs darbą pradėti šį rudenį. Tuo reikalu bus aplankyta lietuvių ir apskritai pabal-tiečių gausiau apgyventos vietovės.

Labai tenka džiaugtis, kad Amerikos Lietuvių Tarybos pastangos Lietuvos laisvinimo žygyje nūnai realizavosi dar vienu laimėjimu — Kersteno rezoliucija. ALTo valdyba šiame žygyje parodė daug apsukrumo ir pasišventimo. Pirm. L. Šimučiui, sekr. P. Grigaičiui, ižd. M. Vaidylai ir kitiems rezoliucijos reikalais ne kartą teko važinėti į Vašingtoną ir ten belstis į valdžios įstaigų bei įtakingų asmenų duris. Ją pravedant, savotiškai į lietuvių rankas perėjo visų trijų Pabaltijo valstybių kovos už laisvę iniciatyva amerikiečių akyse, šiandien dar sunku tiksliai numatyti, kokies pasekmės bus, kai tyrimo komisija paskelbė savo darbo rezultatus. Bet jau dabar lengva įžvelgti, kad jos bus didelės.

Reikia linkėti, kad Kersteno rezoliucija, veikiant visiems lietuviams vieningai, atvertų duris ir į Jungtinių Tautų rūmus, kur galutinai būtų pasmerktas Rusijos nedoras žygis, pavergiant Pabaltijo valstybes.
L. A.