EILĖRAŠČIAI |
Parašė Eug. Gruodis |
RUDENS EILĖRAŠTIS Miškai jau išgeltę ir bežadžiai: išskridę smagūs paukščių būriai — tik plazda, vėjų sūpuojami medžiuos, išblyškę medaus koriai; tik gelsvą rudens saulės medų, praskleidęs nuogas beržo šakas, siauru ruoželiu — lyg pirštu — veda vėjas, šnabždėdamas kažką ... VIENA MOTERIS Viešpatie, neužkelk vartų ant kelių nebaigtų — leisk man pasilenkt dar kartą prie daiktų; Žemė mane atstūmė, bet Tu žinai: aš iš tų, kurie be jos intymumo, nežino net kas Tu ... Aš turiu degti ir svaigti, ir save atiduot — aš viena — tik šiurkštus daiktas, tik — akmuo leduos. |