ĮVYKIAI Spausdinti
• Dail. K. žoromskis šį rudenį ruošiasi parodai Čikagoje.
• Antanui Rūkui režisuojant, šį rudenį numatoma Čikagoje pastatyti keli teatro veikalai, tarp kurių ir Putino "Valdovas."
• Tarptautinėje Moterų parodoje, kuri bus lapkričio 2—8 dd. Regiment Armory patalpose New Yor-ke dalyvauja ir lietuvės moterys-Bus išstatyti tautodailės darbai.

•    šį rudenį kardinolui Juozapui Pizzardui sueina 50 metų, kai jis įšventintas kunigu. Sukaktis paminėta Romoje, kur jubiliatas praleido beveik visą amžių, dirbdamas Romos Kurijoje. Minėjime gausiai dalyvavo Italijoje gyveną lietuviai. Kardinolas yra nuoširdus mūsų tautos bičiulis, ne vien žodžiais, bet ir darbais rodąs jai palankumo. Iki 1935 m., kada buvo pakeltas kardinolu, dirbdamas Vatikano Valstybės Sekretoriate, turėjo progos arčiau pažinti Lietuvos religinius, kultūrinius ir politinius reikalus- Pakeltas į Katalikų Bažnyčios senatą, su Lietuva taip pat ryšių nenutraukė, sekdamas ir domėdamasis jos gyvenimu. Tremties bei okupacijų verpetuose Juozapas Piz-zardo itin rado progos daryti gera lietuviams. Su dėkingumu minėtina jo globoj įsisteigusi ir veikianti Romoj lietuviams kunigams auklėti mokslo įstaiga— šv. Kazimiero Kolegija. Jo rūpestis lydėjo ir pasauliečius lietuvius studentus, po šio karo siekiančius mokslo Italijoje. Kardinolas Juozapas Pizzardo visu savo didelio autoriteto svoriu ir oficialiai stoja už Lietuvą. Jau kelinti metai, kai Jis Romoje Vasario 16 dienoje laiko pamaMas ir sako pamokslus, smerkdamas komunistų nedorą darbą. Kardinolo žodis pasklido italų spaudoje ir visame pasaulyje.

•    Rugpjūčio 21 d. Į Europą išvyko Kongreso atstovas C. Kersten, Pabaltijo Valstybių Tyrinėjimo Komisijos pirmininkas. Su juo kartu išvažiavo ir Lietuvių Informacijos Centro direktorė Marijona Kižytė. Kelionės tikslas — tyrinėjimams medžiagos rinkimas- C. Kersten su Romoje gyvenančių lietuvių būriu buvo priimtas šv. Tėvo specialioje audiencijoj. Jis, Europoje aplankė Vliką ir kitas lietuvių bei svetimtaučių įstaigas.
•    Vlikas išleido atsišaukimą, visus lietuvius kviesdamas bendradarbiauti Kersteno Pabaltijos Valstybių prijungimo tyrimų byloje. Talkon kviečiamos Pasaulio Lietuvių Bendruomenės paskirų kraštų valdybos ir pavieniai asmenys, kurie ar patys yra patyrę komunistų smurto ar buvę liudininkais, kai jį taikė Lietuvos valstybei, ją pavergiant, žmones kankinant ir tremiant. Artimiausias Kersteno talkininkas JAV yra Altas, o kitur — Vlikas.
•    šiemet Brocktone lietuvių bakūžėlėje liaudies meno paroda vyko rugsėjo 16—-19 dd. Ją aplankė labai daug žmonių, lietuvių ir svetimšalių.
•   Mokslo mėgėjai Čikagoje rūpinasi lietuvybės išlaikymu. Tuo klausimu rengiamas paskaitų ciklas, kurio direktoriumi išrinktas kun. V. Bagdanavičius, M. I. C. Tai yra savo rūšies studija, panaši į pernai Čikagoje pravestus žurnalistikos kursus.
•    Rugpjūčio 23 d. Toronte pašventintas lietuvių Prisikėlimo bažnyčios sklypas ir atidarytas statybos fondas- Gausus lietuvių dalyvavimas iškilmei e visiems padarė di-de'į įspūdį. Greitai bus pradėti statybos darbai. Dabar pamaldos laikomos vienoje miesto salėje.
•    Sydney lietuviai bendruomenės namams statyti sudarė komitetą. Jo pirmininku yra inž. Balys Daukus.
•    Spaudoje rugpjūčio mėnesį buvo paskelbtas atsišaukimas, pasirašytas M. Krupavičiaus, V. Sidzikausko, L. šimučio, B. Babrausko, S. Lozoraičio ir Simonaičio, rašytojo Vydūno paminklo statymo ir jo veikalų išleidimo reikalu. Atsišaukime nuoširdžiai prašoma aukų šio didelio lietuvio atminimui pagerbti. Amerikoje ir Kanadoje gyvenantieji aukas prašomi siųsti šiuo adresu: B. Babrauskas, 1436 So. 50 Ave., Cicero, 111. Europoje gi ir kitur gyvenantieji aukoms siųsti naudojasi šiuo adresu: E. Simonaitis, (21a) Detmold—Lipe, Fridrich Richter Strasse 3, Germany. Aukotojų pavardės bus skelbiamos spaudoj.
•    Dr. V. Karvelienės paminėjimas įvyko rugsėjo 20 d. Brooklyne Apreiškimo parapijos salėje. Paskaitas skaitė M. Galdikienė ir T. Šlepetienė. Buvo meninė dalis.
•    Rugpjūčio 19 d. Austrijoje mirė prof. K. V. Buinevičius. Velionis ilgą laiką dėstė Vytauto Didžiojo Universiteto medicinos fakultete ir iš šios srities parašė mokslo veikalų.
•    Montrealio universitete lietuviai studentai, išklausę lituanistikos paskaitų ir iš šios srities parašę mokslinį darbą, gali gauti humanitarinių mokslų diplomus (M. A., Ph. D.). Čia užskaitoma ir atitinkamos šakos kursas, išeitas Lietuvoje. Montrealio universitete lituanistikos skyriaus vedėjas yra Dr. Antanas Ramūnas, o sekretorius dr. Henrikas Nagys. Epizodiniams kursams ir atskiroms paskaitoms pakviesta: prof. Juozas Brazaitis, A. Vaičiulaitis, Bern. Brazdžionis, A. Tamošaitis, Dr. A. Šapoka, kun. dr. Pr. Gaida.
•  Vargoninkų Sąjunga, įsteigta prieš 40 metų, šią vasarą rugpjūčio 19—20 dd. turėjo Čikagoje savo 40 seimą. Sąjunga yra apjungusi lietuvių muzikos pajėgas Amerikoje. Jos nariai, įvairių parapijų vargonininkai, per 42 metus puoselėja lietuvišką dainą bei giesmę mūsų parapijose. Jų pastangomis dar iki šiol teberengiamos dainų šventės, organizuojami ir lavinami chorai, leidžiamas laikraštis "Muzikos žinios". Savo efese "Vargoninkų Sąjunga" turi žymių kompozitorių.
•    Rugpjūčio 17—20 dd. Čikagoje įvyko Katalikų Moterų Sąjungos 25 seimas. Dalyvavo 59 atstovės. Katalikų Moterų Sąjunga Amerikoje dabar turi 63 kuopas ir 2,300 narių. Turtas yra išaugęs iki 148,000 dol. Sąjunga iki šiol rėmėsi apdraudo-mis, mažiau paisydama kultūrinių tikslų. Atvykus tremtiniams ir turint Amerikoje pakankamai gerų apdraudos organizacijų, Sąjunga atsistojo savotiškoje kryžke'ėje. Apdraudos naujų narių nevi'ioja. Sąjunga gi, nežiūrint spaudoie ir privačiai iškeltų pasiū'imų, kultūrine linkme neįgali pasukti. Tai ypač matosi iš jos laikraščio "Moterų Dirvos". Tokioje padėty yra kalbama net apie naujos Katalikių Moterų organizacijos steigimą.
• Seserų Kazimieriečių Šv. Kryžiaus ligoninė Čikagoje iš Karo Veteranų Fondo gavo 20,000 dol. vėžio ligos tyrinėjimams.
• Prancūzijoje lietuviai dar nėra susiorganizavę į Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. Visuomeniniai, politiniai ir ku1 tūriniai reikalai tebėra L. š. Draugijos kompetencijoje, kuri veikia nuo 1944 metų. Pasaulio Lietuvių Bendruomenė baigia išeiti iš organizavimosi padėties.
•    Rugpjūčio 16 d. mirė Latvijos atstovas Vašingtone Ju'ius Feldma-nis- Tas pareigas jis ėjo nuo 1949 metų. Feldmanis buvo vienas iš gabiausių Latvijos politikų.
• Poeto Mykolo Vaitkaus 70 metų sukaktis paminėta rugpjūčio 15 d. Čikagoje Lietuvių Auditorijoje. Minėjimą surengė Lietuvių Rašytojų Draugija, kurios garbės nariu yra jubiliatas. Dalyvavo ir pats poetas, pasidalindamas su gausiai susirinkusia publika savo ilgo amžiaus atsiminimais.