TARANTELE Spausdinti
Parašė VENANCIJUS ALIŠAS   
Aušrų pakojy žėri debesėliai —
Eiklieji saules marių pranašai.
Tai tu auksinę vilną jų pašai,
O liūdnos tavo akys, Tarantele!

Su jaunu rytu širdyje tu kėlei —
Nelaimingiausioj iš visų širdžių.
Tave šaltinio šlamesy girdžiu:
Ten tavo juoko skamba trupinėliai.

žiedų laukinių iš javų ir šieno
Atsiminimų rankose neši.
Esi išblyškus, o esi graži —
Maža mergyte Komunijos dieną!

Viršum tų metų ir viršum peizažo
Tave vis tokią jau kadais matau.
O troškau tąsyk pasakyti tau
Tą vieną žodj, tą žodelį gražų.

Su ryto saule tu išnyksi vėliai.
To vieno žodžio būtų gal gana,
Kad prasidėtų mums sapnų diena ...
Bet neištarsiu jo aš, Tarantele.