AMERIKOS LIETUVIŲ KETVIRTASIS KONGRESAS Spausdinti
Parašė J. B.   
Lapkričio 27-8 Chicagoje įvyko ketvirtasis Amerikos lietuvių kongresas. Jis sutraukė 816 atstovų ir 130 svečių iš 364 organizacijų; sutelkė apie 15,000 dol.; išklausė gausių sveikinimų, tarp jų ir prezidento Eisenhowe-rio, Alto vykdomojo komiteto narių apyskaitos, o taip pat kitų prelegentų pranešimų; priėmė per 20 rezoliucijų ir baigė banketu, kurs labiausiai išryškino kongreso pagrindinę idėją.

Prieš kongresą spaudoje buvo diskutuodama dėl kongreso programos ir dėl būsimosios Alto vadovybės. Alto buvo numatyta sustoti kongrese ties vienu klausimu — akcija už Kersteno rezoliuciją. Iš šalies buvo siūloma papildyti dar akcija už lietuvybės stiprinimą ir bendruomenės kūrimą. Šia linkme ir buvo padarytas programoje kompromisas abudu dalykus sujungiant. Pačiame kongrese daugiausia svorio, žinoma, buvo sutelkta į Kersteno rezoliucijos reikalą. Prie to daugiausia sustojo savo pranešimuose Alto pirmininkas L. šimutis ir sekretorius P. Grigaitis. Ypač tai išryškino paties atstovo Kersteno ir valstybės departamento pasekreto-rio Laurie pasirodymas ir kalbos kongreso bankete. Reikia laikyti, kad Kersteno rezoliuciją išryškinti, pačiame kongrese jai reikiamo entuziazmo sukelti, vieningą ir kovingą liniją už Lietuvos reikalus ir už Amerikos vyriausybės paskelbtą "išlaisvinimo" programą nustatyti, tai akcijai nusipelniusius žmones (Kersteną, A. Rudį, M. Kižytę), V. Kvietkų, taip pat vykdomojo komiteto narius) pagerbti — tikrai pasisekė.

Mažiau pasisekė sudaryti tokią nuotaiką antruoju klausimu — dėl lietuvybės išlaikymo ir bendruomenės organizavimo. Kongrese buvo padaryti du svarūs pranešimai tais reikalais — prel. J. Balkūno ir K. Bielinio; rezoliucijose abudu klausimai palankiai įvertinti ir pritarti. Tačiau kongreso išvargime abudu pranešimai nebuvo tiek pastebėti, kiek jie buvo verti. O ir prieš kongresą spaudos dalis palaikė priešingą bendruomenei akciją.

Vidaus srovines nuotaikas išryškino pasisakymai dėl Alto vadovybės. Prieš kongresą tautininkų spauda siūlė reformuoti Alto vykdomąjį komitetą šia prasme: vietoj keturių narių daryti jį iš aštuonių, kad tuo būdu galėtų patekti ir naujų jėgų, turėta galvoj — iš naujosios ateivijos. Siūlė taip pat Alto vykdomojo komiteto atsakingąsias pareigas eiti rotaciniu būdu kiekvienos srovės atstovui paeiliui, o šiuo kartu siūlė tiesiog rinkti į pirmininkus A. Olį. Alto konferencijoje Oliui pirmajam pasisakius už esamą sistemą, pareiškus pritarimą vykdomojo komiteto darbams ir atsiribojus nuo jo naudai paskelbtų siūlymų, — jie savaime atkrito, ir konferencija pareiškė visišką pasitikėjimą ligšiolinei vadovybei. Tuo reikalu diskusijų nekilo nei kongrese. Jame rado daugiau atgarsio tik mintis įsileisti į vykdomuosius organus naujųjų, ateivių, kurie jau suspėjo tapti Amerikos piliečiais. Mintis buvo palaikoma įvairių atstovų ir remiama faktu, kad pačiame kongrese pusė atstovų, galėjo būti jau naujųių ateivių. Gal būt, pramatydamos šias nuotaikas, srovės savo delegacijose Alte skyrė ir po vieną atstovą iš naujosios ateivijos. Dabar Alte yra šie asmens: iš LRKSA — L. šimutis, J. Grigalius, V. Kvetkus; iš SLA — K. Kalinauskas, M. Vinikas. P. Dargis; iš Kat. Federacijos — kun. I. Albavičius, A. Aleksis, prel. J. Balkūnas, E. Paurazienė, prel. Juras, A. Rudis, A. Repšys; iš socialistu — P. Grigaitis, S. Michelsonas, J. Buivydas, S. Bakanas, J. Klavestas, J. Mata3 ir J. Talalas; iš sandariečių — M. Vaidyla, A. Devenienė, S. Gegužis, P. Pivoriūnas, J. Arbauskas, K. K. Jurgeliūnas, J. Pajaujis; iš tautininkų — A. Olis, J. Colney, A. Lapinskas, J. Tysliava, A. Trečiokas, J. Ginkus, P. Linkus. Vykdomasis komitetas liko tas pats.    J. B.