DIDŽIOJI GRĖSMĖ Spausdinti
Parašė M. Gendrutis   
šiaurinė Amerika yra šalis, kuri visoms tautybėms duoda pilną reiškimosi laisvę, čia nėra beveik jokių ypatingesnių formalumų, pradedant leisti naują laikraštį, steigiant organizacijas, kuriant mokyklas, atliekant kulto veiksmus. Net naujų vyskupijų steigimas ir joms ganytojų parinkimas, kaip religinis veiksmas, neinteresuoja šio krašto vyriausybės, kai tuo tarpu ir grynai katalikiškose valstybėse šios rūšies žygiai yra tvarkomi arba konkordatų nuostatais arba atskirais pasitarimais tarp Bažnyčios ir valstybės. Tikrai nė vienos tautybės žmonės, šiandien praradę savo krašto tautines ir gal net religines vertybes, nepasakys, kad pajautė kokį nors tiesiog} spaudimą iš vyriausybės, kas dažnai pasitaiko kitose šalyse apsigyvenusioms mažumoms, čia tautinių švenčių bei šiaip didesnių pasirodymų laiku augš-čiausieji valdžios ir Bažnyčios atstovai net ragina laikytis savo tėvų krašto papročių, kalbos ir kitų dvasinių vertybių.

Nežiūrint tokios didelės laisvės, ateiviai pamažu pradeda tirpti. Net patys nepajunta, kaip tai įvyksta. Iš pradžios pradedama maišyti angliškus žodžius į savo gimtąją kalbą, paskui pamėgdžioti amerikiečių išorinius veiksmus, o vėliau jau persi-imama ir pačia galvosena. Pasitaiko tikrai juokingų dalykų. Kai Amerikos politiniame gyvenime duodama pilna laisvė tarti kritišką žodį valdžios pareigūnams už jų viešus veiksmus, net spaudoj panagrinėti jų klaidas, — šviežiai suamerikonė-jęs arba beamerikonėjąs ateivis laiko Amerikos užgavimu, jeigu kas privačiai atviriau pašneka apie šį kraštą. Apskritai čia vyrauja paprotys, jog spaudoj bei rinkiminės kampanijos metu nesigailima aštrių žodžių, bet privačioj kalboj ne taip mielai klausomasi nepalankių nuomonių bendrajai šio krašto politikai, ypač kai jas reiškia dar ne visiškai šaknis įleidęs ateivis.

Amerikos patogus gyvenimas, piliečių lygybė darbo įmonėse, atlyginime, apsirengime, privačioje ir viešoje iniciatyvoje savotiškai sujungia žmones. O jeigu dar bepridėsime mokyklas su stipria tautine dvasia, su liberalistine ir net ateistine nuotaika, nebereikės klausinėtis, kodėl taip greit ateiviai persikeičia, nebebran-gindami savo tautinių ir net religinių vertybių.

Kaip patirtis rodo, tas pavojus graso visiems, neaplenkdamas net žydų. Pernai lapkričio 5 d. Izraelio valstybės parlamento narys ir Miz-rachi partijos galva Dr. M. Nurock pareiškė, kad "nieko nenorėjimas žinoti apie žydų kultūrinį palikimą plečiasi alermuojančiu tempu". Kiek anksčiau tą patį pažymėjo ir minėtos partijos tautinio auklėjimo sekretorius Dr.  G. Churginas iš New Yorko, teigdamas, kad "žydų kultūrine savižudybė" plečiasi Amerikoje tarp žydų studentų kolegijose. Ta pačia proga buvo nusiskųsta ir reformuotomis sinagogomis, kurių čia nemaža pasitaiko.

Amerika mums buvo svetinga, priimdama iš tremties vargų į savo patogesnį gyvenimą. Ji daugiausia pastangų bei iniciatyvos rodo ir Lietuvos išlaisvinimo klausime. Iš valdžios pusės nejaučiame jokio spaudimo lietuviškame veikime. Brangindami šios šalies gerąsias savybes, saugokimės, kad neprarastume savęs, t. y. savo dvasinių ir tautinių vertybių, šis skaudus laikotarpis kiekvienam ateiviui uždeda ypatingą ištikimybės pareigą.
M. Gendrutis