DVI ALBANŲ LIAUDIES DAINOS Spausdinti
I
Kai tu leidais pakalnėlėn
Su gelsvos palaidinėlės
Rankovėlėm paraitytom —
Aš maniau, manęs lankytų
Ateini, ir tau šypso jau,
Bet ėjai tu sau darbelin,
Graudinai mano širdelę ...

Tu nepyk, nepyk, berneli,—
Užeisiu aš iš darbelio
Aplankyt tavęs bernelio ...
Žmonės žudosi ir riejas,
Bet ir vėl jie susitaiko,
Ogi mudu nesižudėm,
Tik pasikeitėm žodeliais ...


II
Tarp dviejų sniegais baltų kalnelių
Gul narsuolis juodųjų akelių ...

Gul narsuolis jau kraujų klanely
Sužeistas, pašautas ir vargšelis ...

Kai jį ėmė lest kalnų ereliai,
Tai pravirko juodosios akelės:—

O jūs, mane lesantys ereliai,
Nepalieskit juodųjų akelių!

Nes mamytė eis savo vargelį
Verkti nuo gūžtelės prie gūžtelės!

Nes sesutė eis savo vargelį
Verkti nuo kalnelio ant kalnelio!

Nes mano žmona eis nusiminus
Verkti nuo šaltinio prie šaltinio!...

Albanų poeto Dimiter  Skuteriai padedamas, vertė Jonas Aistis