DVI ALBANŲ LIAUDIES DAINOS |
I Kai tu leidais pakalnėlėn Su gelsvos palaidinėlės Rankovėlėm paraitytom — Aš maniau, manęs lankytų Ateini, ir tau šypso jau, Bet ėjai tu sau darbelin, Graudinai mano širdelę ... Tu nepyk, nepyk, berneli,— Užeisiu aš iš darbelio Aplankyt tavęs bernelio ... Žmonės žudosi ir riejas, Bet ir vėl jie susitaiko, Ogi mudu nesižudėm, Tik pasikeitėm žodeliais ... II Tarp dviejų sniegais baltų kalnelių Gul narsuolis juodųjų akelių ... Gul narsuolis jau kraujų klanely Sužeistas, pašautas ir vargšelis ... Kai jį ėmė lest kalnų ereliai, Tai pravirko juodosios akelės:— O jūs, mane lesantys ereliai, Nepalieskit juodųjų akelių! Nes mamytė eis savo vargelį Verkti nuo gūžtelės prie gūžtelės! Nes sesutė eis savo vargelį Verkti nuo kalnelio ant kalnelio! Nes mano žmona eis nusiminus Verkti nuo šaltinio prie šaltinio!... Albanų poeto Dimiter Skuteriai padedamas, vertė Jonas Aistis |