DEVYNIABROLĖS INTERPRETACIJA Spausdinti
Čia analizuoti pasirinkta "Devyniabrolė" yra savotiškas ir įdomus liaudies išminties dokumentas, eilę aspektų skiriąsis nuo įprasto tautosakos kolorito. Lengva pastebėti, kad ji yra tipingai moteriška pasaka. Ji mažai teapeliuoja į berniuką ar jaunuolį, kaip tai daro pasakos apie geraširdį kvailutį ar piemenėlį, paveldėjusį pusę karalystės. "Devyniabrolės" herojė yra moteris ir jos pagrindinė problema yra moteriška. Antra svarbi pasakos žymė yra savotiškas jos koloritas, kiek neįprastas pasakų pasaulyje. Devyniabrolė neatsiekia ko nors didelio ir nepaprasto. Čia nėra išsivadavimo idealistinėj plotmėj. Pasakoje atskleidžiamas ne tiek išsipildžiusių sapnų ir patenkintų troškimų pasaulis, kaip daugumoj pasakų, bet deklaruojama ištikimybė kasdienybei ir pareigai. Tas skirtumas ypač ryškus, lyginant "Devyniabrolę" su "Pelene". Nors abi pasakos yra charakteringai moteriškos, mūsų pasirinktoji herojė yra diametralinė priešingybė Pelenei. Pelenė yra svajotoja. Jos realybė yra piktos pamotės namai, kur ji jaučiasi engiama ir išnaudojama, ir kur ji negali rasti jokio pasitenkinimo. Dėl tos priežasties Pelenė paneigia tą skurdžią, duonos trupiniais ją temaitinančią kasdienybę ir išsivaduoja šviesių svajonių šalyje, ištekėdama už pasakiško karalaičio ir palikdama už savęs pilką namų ruošą, panieką ir nesibaigiančius darbus. "Devyniabrolė" yra persunkta skirtingos dvasios ir sprendimas čia yra skirtingas. Kasdienybė čia nepaneigiama išsvajoto idealo vardan.

"Devyniabrolės" problema glūdi konflikte tarp slapto troškimo rasti laimę ištekėjus ir tarp ištikimybės šeimos kamienui, su kuriuo ją riša nepaprastai gilūs seseriški jausmai. Patsai Devyniabrolės vardas nusako pagrindinį mūsų herojės charakterį. Svarbiausia ją nusakanti žymė yra faktas, jog ji turi devynis brolius ir yra vienintelė sesuo. Niekas kitas jos nepakeis, jai ištekėjus. Pati brolių daugybė turėtų būti interpretuota ne kiekybiškai, bet kokybiškai. Ji nereiškia, jog Devyniabrolė turi ryšį su daug brolių, bet reiškia, kad tas ryšys yra nepaprastai gilus, glaudus ir pats esmingiausias veiksnys Devyniabrolės gyvenime. Kitais žodžiais tariant, pats brolių skaičius yra antraeilis. Brolių gali būti ir mažiau, bet jos meilė, ištikimybė ir pareiga jiems yra tartum gelminga jūra, neturinti krantų.
Pasakos vyksmas prasideda Devyniabrolės iškeliavimu iš namų. Ji išteka ir išvyksta į tolimą šalį. Įdomu pabrėžti, jog Devyniabrolės vyras pasakoj visiškai neminimas, kaipo neesminga figūra. Nerasime čia nei jos naujai sukurto šeimos židinio aprašymo. Visa tai Devyniabrolės konfliktui yra neesminga. Raktas į šią naują situaciją glūdi tame, kad Devyniabrolė išvyksta toli. Ką tai reiškia — toli? Ši tolybė reiškia ne tiek geografinę, myliomis ar kilometrais matuojamą distanciją, bet dvasinį nutolimą ir išsijungimą iš įprastinės namų buities. Ištekėjimas čia traktuojamas iš labai specifinio taško. Mažai reikšmės teskiriama Devyniabrolės santykiui su jos vyru ir visiškai neanalizuojamas jos pasirinktas moterystės kelias. Ištekėjimas čia yra ligšiolinės šeimos harmonijos sugriovimas ir gyvenimo stiliaus sunaikinimas. Tuo akcentas dedamas į negatyvius vedybų aspektus, visiškai užmirštant pozityvius laimėjimus. Vedybos čia aptariamos kaip šeimos kamieno išdavimas, kaip dvasinis nutolimas nuo mylimų asmenų ir dezertyravimas iš seseriškų pareigų.

Dėl to ir nenuostabu, kad pirmas minėtinas įvykis Devyniabrolės gyvenime jai ištekėjus yra jos sumanymas vykti aplankyti brolius. Liaudis neranda reikalo paminėti, kuo buvo užpildytas laiko tarpas tarp herojės ištekėjimo ir sumanymo grįžti namo, tartum tai būtų buvusi bereikšmė tuštuma. Devyniabrolė pasiima devynis duonos kepalėlius ir devynis linų kuodelius, žadėdama suverpti ir nuausti broliams po marškinius. Šis Devyniabrolės apsisprendimas yra vienas iš esmingiausių pasakos motyvų. Tai nėra paprastas apsilankymas, bet tartum pastanga sugrįžti atgal į šeimą. Ją atgal šaukia tas pats kraujas ir neišsakomas ilgesys. Svarbiausia, tačiau, Devyniabrolės elgseną apsprendžia gilus kaltės jausmas ir noras atpirkti savo klaidas. Jinai grįžta viena, nes jos vyras konflikte nedalyvauja. Ji neveža ypatingų dovanų, tik duoną ir linų kuodelius. Ir kas gali geriau nusakyti realų ir gyvenimišką sesers rūpestį, jei ne jos noras pavalgydinti ir aprengti savo brolius. Abu motyvai yra paprasčiausi ir patys pagrindiniai gyvenimo aspektai. Šiose gyvenimo srityse Devyniabrolė apleido savo brolius. Kai ji pradėjo formuoti savo gyvenimą, jos dėmesys nukrypo kitur. Broliai, jų rūpesčiai ir reikalavimai buvo pamiršti, sukeldami keistą kaltės jausmą, lydėjusį ją per tuos visus metus. Tad šis pareigos broliams jausmas liepė jai grįžti atgalios ir įsijungti į apleistą kasdienybę, tartum per tą apsilankymą, Devyniabrolė galėtų atstatyti šeimos ryšį. Ji nori verpti, austi ir pamaitinti brolius, tartum jie būtų visiškai apleisti ir be pagalbos. Pasakos konfliktas yra kraštutinis: Devyniabrolė arba turi atiduoti broliams visą save, arba palikti juos visiškai be pagalbos, nes ji yra vienintelė niekuo nepakeičiama to paties kamieno moteris.

Artėjant prie namų, Devyniabrolės širdis plaka vis smarkiau ir jos baimė vis didėja. Pagaliau ji privažiuoja juodą girią ir sutinka šiurpų devyngalvį slibiną, kuris žada ją praryti. Miškas yra baugi laukinė vieta, visiškai nepaliesta kultūros ir išskirta iš gyvenimo, kur pagalbos iš žmonių negali tikėtis. Asmeninėje plotmėje jį galima identifikuoti su žmogaus pasąmone. Jei šalia miško esantis pasaulis yra racionalus, dėsningas ir gali būti sąmoningai analizuojamas, tai miške vyrauja kitoniški dėsniai, nes jame slypi slegiančios baimės ir neapibrėžtas šiurpas, kuris pasakose dažnai išreiškiamas vilko, raganos, galvažudžių ar, pagaliau, kaip šioje pasakoje, slibino simboliais. Kas gi yra tas fantastiškas slibinas? Neabejotinai jis yra bauginanti ir grėsminga figūra, sukelianti šiurpą Devyniabrolės širdyje. Jis simbolizuoja tai, ko Devyniabrolė bijosi ir kas pastoja jai kelią į namus. Šis slibinas turi vieną bendrą žymę su jos devyniais broliais — jis turi devynias galvas, bet jis jau nebėra meilės objektas. Atvirkščiai, jis yra šiurpi pabaisa. Pasąmonėje kaltės jausmas dažnai .yra surištas su neapibrėžta grėsme, keršto baime ir su nuojauta, kad kaltę reikės atpirkti savo krauju. Tuo būdu devyni mylintys broliai yra pakitę į skirtingą būtybę, Devy-niabrolei išdavus juos. Ji jaučiasi verta brolių paniekos, atstūmimo ir keršto. Slibinas čia nėra zoologinė keistybė, bet rūsčios bausmės simbolis. Jis išreiškia žiaurų, bet užtarnautą brolių kerštą. Devyngalvis žada sunaikinti Devyniabrolės gyvenimą arba, kaip pasaka vaizduoja, praryti ją. Devyniabrolė jaučia, kad jos trumpas apsilankymas nepajėgs atpirkti jos kaltės, nes jos pareiga buvo atiduoti broliams visą gyvenimą.   Tuo į pasaką įvedamas laiko elementas.

Savęs atsižadėjimas negali būti trumpas epizodas, sesers meilė negali sušvisti tartum trumpas meteoras, tai turi būti pagrindinis jos gyvenimo motyvas. Ar gali devyni duonos kepalėliai ir devyni kuodeliai prilygti viso gyvenimo darbui ir rūpesčiui? Dėl to ir nenuostabu, kad devyngalvis slibinas bematant praryja ir duoną ir kuodelius, ir jo alkis nėra numalšintas. Jis praryja arklį ir vežėčias, sunaikindamas Devyniabrolės galimybę grįžti namuosna. Arklys ir vežėčios yra kelionės atgal simbolis. Ryšys su broliais yra galutinai nutrauktas, ir visi tiltai į namus sudeginti. Ji yra svetima ir pašalinė moteris, neturinti nei teisės nei galimybės sugrįžti atgalios į kadais atsižadėtą pasaulį.

Pagaliau Devyngalvis ima kėsintis ir į ją pačią. Devyniabrolė sėdi medyje baimės apimta, regėdama artėjančią pražūtį, vienui viena, visų apleista tamsiame miške. Ji siunčia gegutę, melsdama tą girių paukštį pranešti broliams, jog ji esanti pavojuje. Gegutė yra jos mergaitiško gyvenimo simoblis. Tuo šis paukštis yra jauna, dar neištekėjusi Devyniabrolė. Sesuo svajomis grįžta į praeitį ir identifikuoja save su šeimoj gyvenančia mergaite, ignoruodama savo ištekėjusios moters gyvenimą. Devyniabrolė — ištekėjusi moteris neturi drąsos grįžti atgal. Atgal grįžta Devyniabrolė — mergaitė, dėdamosi, kad viskas dar tebesitęsia po senovei. Bet ar galės praeitis išpirkti dabartį, kai Devyniabrolė jau turi skirtingas pareigas ir nebėra tas pats asmuo?

Gegutė pirmiausia nuskrenda pas vyriausią brolį, kuris yra tartum šeimos galva ir tėviško autoriteto nešėjas. Jis turi teisę ją priimti ar nubausti, ir jo žodis yra svarbiausias. Vyriausias brolis nuveja paukštį šalin: "Vykit šalin gegutę! Ko čia ji, į palangę atskridusi, ausis kurtina!" Jis nenori klausytis jos skundo ir įspėjimo. Veltui gegutė kukuoja ties kiekvieno brolio langu. Net ir jauniausias brolis, švelniausio ir artimiausio šeimos nario simbolis, neklauso jos. Taigi, net ir apeliavimas į brolių širdį yra nesėkmingas. Visa rodos žuvę, nes ir jauniausias brcl;s atstumia ją.

ROMAS VIESULAS
"NUDAVĖ DUKRELĘ"

Tuomet Devyniabrolė duoda gegutei žiedą, prašydama nunešti jį jauniausiajam broliui, kuriam ji turi daugiausia motiniškų jausmų. Pamatęs žiedą, jauniausias brolis sukrunta ir, susivadinęs kitus brolius, vyksta gelbėti sesers. Šis momentas yra esminis. Kodėl broliai turėjo gegutės išklausyti dabar, jei šis girios paukštis kukuoja jiems lygiai tuos pačius žodžius, pranešdamas apie Devyniabrolės gyvenimui gresianti pavojų? Antras gegutės atskridimas yra skirtingas tik vienu atžvilgiu — ji atneša broliams žiedą. Žiedas čia nėra slaptas atpažinimo ženklas kaip, pavyzdžiui, stiklinė kurpaitė "Pelenės" pasakoje. Broliai ir anksčiau žinojo, kad tai jų sesuo, Devyniabrolė, yra pavojuje, bet jie nejautė pareigos ją gelbėti. Kodėl jų reakcija pakito? Atsakas yra Devyniabrolės žiedas. Tas žiedas nėra brolių dovana, nėra kas nors paveldėto iš tėvų, jis buvo užmautas ant jos piršto per vestuves ir yra Devyniabrolės pasirinkto šeimyninio gyvenimo simbolis. Siųsdama jį broliams, sesuo tartum prisipažįsta esanti kalta, atsisako savo vyro ir grįžta atgal į praeities dienas ir į šeimos kamieną. Tai yra pasakos atsakas į Devyniabrolės konfliktą, kur sesers ir žmonos pareigos kryžiuojasi ir kur abu lojalumai negali būti suderinti. Tiktai Devyniabrolei atsižadėjus vyro ir savo šeimos, ji tegali būti priimta atgal. Tiktai išvydę sesers žiedą, broliai subruzda, pradeda galąsti kardus ir lakinti kurtus, pasiryžę gelbėti seserį. Brolių rūstybė nusigręžia nuo sesers ir nukrypsta į slibiną, taigi, į savo pačių panieką seseriai. Jie nori tapti senaisiais švelniais ir mylinčiais broliais.

Tuo tamsiame Devyniabrolės gyvenime vėl sušvinta saulė. Džiugaus nujautimo kupina, ji laukia brolių. Tartum norėdama akcentuoti tą nepaprastą momentą, pasaka minutei tampa statiška, delsiama ties herojės laime. Devyngalvis girdi atjojančių brolių žvangesį, bet gegutė ramina jį: tai esantis tik girios ūžimas, tik tolimų medžių griuvimas. Ši įtarpa nėra logiškai pagrįsta, bet ji gerai perduoda emocinį motyvą. Rodos, ji nori atidėti slibino mirtį ir pasidžiaugti šviesia viltimi, ne girių pabaisos galas yra jau tikras ir neišvengiamas. Pagaliau broliai iššoka iš krūmų ir kiekvienas nukerta devyngalviui po galvą.

Charakteringa pasakos pabaiga dar sykį pabrėžia čia minimą sprendimą. Pasaka pasibaigia Devyniabrolės grįžimu į namus, tartum tai būtų galutinis ir paskutinis žingsnis: "Paskui jie gyveno linksmai ir laimingai". Jei pradžioje sesuo ruošėsi vykti į namus tik trumpam vizitui, tai pabaigoje grįžimas yra galutinis. Devyniabrolės — nuotakos rolė išnyksta atstatytoje šeimos harmonijoje. Nebėra klausimo, ar Devyniabrolė vėl grįš pas savo vyrą, aplankiusi brolius. Pasaka čia nutrūksta, tartum nurodydama, kad Devyniabrolei grįžus į namus, daugiau minėtinų pasikeitimų jos gyvenime nebebuvo.

Pabaigoje kyla klausimas, kas sukūrė šį liaudies išminties dokumentą. Ar tai galėtų būti ištekėjusios moteries konflikto aprašymas? Atrodo, kad ne. Moteris, susieta tokiais neišsakomais saitais su savo broliais, iš viso negali ištekėti. Tai sukeltų joje nepakeliamą konfliktą ir neatperkamos kaltės jausmą. Pasakoje pasigendame ištekėjusios Devyniabrolės gyvenimo detalių. Devyniabrolės vyras pasakoje visiškai neminimas ir čia nesigilinama į herojės jausmus jo atžvilgiu. Mes net nežinome, ar Devyniabrolė yra turėjusi vaikų. Visos šios detalės neanalizuojamos, nes jos pasakos kūrėjai yra nežinomos. Ji niekad nepergyveno jų. Ištekėjimas tad yra tik teoretinė galimybė, kurios Devyniabrolė atsisako. Pasaka išreiškia sesers intuityvų nujautimą, kokia tragedija ją ištiktų, pasirinkus moterystę. Tikrovėje tačiau ji neištekėjo, nujausdama tokio žingsnio pražūtingumą. Tas ypač ryšku, palyginus "Devyniabrolę" su panašų konfliktą gvildenančia "Egle, žalčių karaliene". Eglė yra faktiškai ištekėjusios sesers simbolis. Čia figūruoja ne vien tik jos broliai ir seserys, bet taip pat ir jos vyras, vaikai ir gausios šeimyninio gyvenimo detalės. Konfliktas čia yra realus. "Devyniabrolės" problema yra analizuojama, konfliktui dar neįvykus, grynai teoretinėje plotmėje. Devyniabrolės konfliktas su broliais yra baugi galimybė. Ji atsisako jo, kaip neigiamo reiškinio, ir lieka šeimoje. Tuo "Devyniabrolė" yra tų nepaprastai tvirtų, liaudyje įsišaknijusių šeimos ryšių dokumentas. Jis liudija, kad kasdieniškos realios pareigos pasakos kūrėjai buvo pačios esmingiausios. Ji atsisako išsvajotos asmeninės laimės tų pareigų vardan. Galima abejoti, ar Devyniabrolės nusistatyta vertybių gradacija yra teisinga ir galiojanti visiems. Tautosakos kūrinys koncentruojasi į vieną moralinį aspektą ir iki kraštutinės ribos išvysto tam tikrą liaudyje egzistuojančią tradiciją ar pažiūrą, nesigilindamas į kitas vertybes, bet, iš kitos pusės, jų ir nepaneigdamas. Reiktų spėti, kad "Devyniabrolė" yra labai sena pasaka, kurios pradmenys užsimezgė laikuose, kai žmonės dar gyveno šeimomis ir gentėmis. Dėl to Devyniabrolės ištikimybė šeimai turi savotišką patriotinį atspalvį ir sukelia mumyse nusistebėjimą ir pagarbos jausmą.