Iš hebrajų poezijos — L. Goldberg ir J. Amihai (vertė J. Kėkštas) |
|
|
|
Parašė L. Goldberg ir J. Amihai (
|
LEA GOLDBERG
UŽMIRŠIMAS 1 Mano atmintis švari kaip šaltinis Tyrame vandeny viskas lūžta Tavo vardas, tavo veidas — subyrėję į šipulius
Tavo vardas ir tavo veidas toki gražūs Kaip gi galėjo likti šuliny Nesakyk - Uny buvo pilni O dabar išsklaidyti vėjuje
Išdraikė juos vėjas šiandien Krito į upės gelmę Visos upės plaukia į jūrą O jūra vis nepilna
2 Aš esu gausi kaip vasara Nes viską jau užmiršau Ir kuriame gi pasvietyje liko vardas, kurį užmiršau?
Gal jis žydi naktį Tamsiame kambary, kurio langą Stebi sužeisto mėnulio veidas? Mėnulio? Kas pasakys dar mėnulio Argi tai ne Kanaano žemės mėnulis Gulintis danguje, aukštai Kaip moteris tavo glėbyje?
Neatskleisk lango užuolaidų Nepamiršk susitikimo, kurį paskyrei Ji guli patiesta ir laukia ant stogo O aš esu gausi kaip vasaros naktis. Ryt kas nors man tars 'Ponia, ar mes nebuvom susitikę Norvegijoj?" Tiesa, tiesa, ten pralėkė laivas
Tarp saulės ir mėnulio Sutikau ten žuvėdrą Sutikau ten kreidinį kalną Rodos, kažkurioj gatvėj Mačiau žmogų su žaliom akim
Bet tu esi tas vyriškis su lietsargiu Bet tu visuomet sėdi namie Bet tu buvai pirklys Krašte, kurio namų nebeprisimenu
Užmarštis man pasakė: tai neįmanoma Ir nuo tol man geriau Visi medžiai sako Amen Lapams, pūvantiems žemėje.
JEHUDA AMIHAI
SU VISA GAILESTINGUMO RIMTIM Suskaičiuok juos. Tu gali juos suskaičiuoti. Jie nėra kaip tas smėlis jūros krante. Jie nėra kaip žvaigždės danguj. Jie kaip vieniši kampe ir gatvėj. [žmonės
Suskaičiuok juos. Pamatyk. Jie stebi dangtį, pro namų griuvėsius. Išeik iš akmenyno ir grįžk. Kur grįši? Bet suskaičiuok juos. Nes jie gaišina dienas svajonėse. Klaidžioja lauke, o viltys, kurių nepagalvojo, stovi nuogos. Jose jie ir mirs.
Suskaičiuok juos. Per anksti jie išmoko skaityti baisų užrašą sienoj. Skaityti ir rašyti ant kitų sienų. O puota trunka tyloj.
Suskaičiuok juos. Ir save įskaičiuok. Nes jie sunaudojo jau visą kraują ir jo dar trūksta kaip per pavojingą operaciją, kai vienas būna kankinamas ir plakamas už tūkstančius.
O tas, kuris teisia, padarys sprendimą su visu nakties supratimu ir su visa gailestingumo rimtim.
Išvertė J. Kėkštas
JEHUDA AMIHAI gimė 1924 Wurzburge. 1936 emigravo į Izraelį. II pas. karo metu kovėsi anglų armijos eilėse. Hebrajų ir biblinę literatūrą studijavo Hebrajų universitete Jeruzalėje. Išleido poezijos knygas: Dabar ir kitomis dienomis (1955), Dviejų vilčių nuotolyje (1958) Parke (1959), Audroje (1961). Jis priklauso tai poetų grupei, kuri stengiasi įvesti į poeziją paprastos, kasdieninės kalbos ritmą, siekdamas sugriauti pertvarą tarp tikrovės ir poetinės konvencijos. Jo poezijoj paukščiais, dainuojančiais apie meilę, yra "luošiai ir benamiai", o Tie 'gegutės ir lakštingalos". LEA GOLDBERG gimė 1911 Kaune. 1933 Berlyno universitete įsigijo filosofijos doktoratą. Nuo 1935 gyvena Izraelyje, kur dėsto visuotinę literatūrą Jeruzalės Hebrajų universitete. Poezijos knygos: Dūmų debesys (1935), žaliaakė varpa (1940), Mano senas namas (1942), Žydėjimo metas (1949). Be originalios kūrybos, daug verčia rusų poezijos ir prozos į hebrajų kalbą.
|