JAUNYSTES MARŠAS Spausdinti
1. "Jaunystes maršas"— dvasios žodis
Mumyse šiandien yra giliai įsiskverbusi materialistine pažiūra, kad darbai yra viskas, o žodžiai nieko nereiškia. Tačiau tikrumoje žodžiai yra mintis, o mintis yra žmogus. Sakydami žodžius, mes kuriame mintį, o mintis, jei ji tikra, nuoširdi ir gili, yra mūsų siela. Sakydami kitam žodžius, mes dovanojame jam savo dvasią. Ir jei mūsų žodžiai eina iš mūsų dvasios, mes kitus turtiname, padarome juos vertingesnius. Tačiau tokie žodžiai yra reti ir sunkiai išgaunami.

Kun. A. Sušinskas, kaip retas kuris, moka tarti šiuos dvasios žodžius. Jo naujai pasirodžiusioji knyga "Jaunystės maršas" yra tokie dvasios žodžiai mūsų jaunimui. Joje autorius atiduoda jaunimui savo dvasią. Ką jis pats yra giliai išgyvenęs, ką jis yra savo gyvenime siekęs, dėl ko kovojęs ir kentėjęs, tai visa jis išsako šioje knygoje. A. Sušinskas yra pats rūpestingai rinkęs dvasios turtus, pradedant Biržų gimnazija ir baigiant Lietuvos ir Vokietijos universitetais, siekdamas augščiausio išsilavinimo. Turėdamas įgimtą talentą pažinti gyvenimą ir žmones, jis visą laiką yra stebėjęs mūsų jaunimą tiek gimnazijos suole, tiek įvairiose organizacijose, kuriose jam yra tekę vadovauti. Jis savo patirtį ir įgytą išmintį yra surašęs šimtuose straipsnių, skirtų jaunimui, ir ypač savo knygoje — "Jaunystės maršas".
2.   Moksleivio   tipas  "Jaunystes marše"
"Jaunystės marše" A. Sušinskas ne tik duoda jaunimui įvairių gerai išmąstytų pamokų, liečiančių charakterio ugdymą ir mokslo siekimą, bet sukuria lietuvio moksleivio ir studento tipą. Lietuviui moksleiviui ir studentui būdinga, kad jis siekė mokslo, ne tiek asmeninės gerovės ir laimės jieškodamas, bet šventai buvo pasiryžęs aukotis Bažnyčiai ir tautai, keldamas kultūrą ir didindamas dvasinių turtų lobyną. Lietuvį studentą ir moksleivį stiprino ir įkvėpė jo sunkiame kelyje į mokslo šviesą kilnus idealizmas ir ryžtas siekti mokslo ir šventumo viršūnės.

Visas "Jaunystės maršas" yra atremtas į šį būdingą lietuvio moksleivio ir studento bruožą — būti pasiryžėliu. Atsižvelgiant į tas sunkenybes, kurias reikėjo nugalėti mokslo siekiant, mūsų žmonės į studentus žiūrėjo, kaip į pasiryžėlius, ir lietuvis  moksleivis ir studentas gal labiausiai buvo priartėjęs prie studento idealo, nes žodis studentas yra kilęs iš lotyniško žodžio studere, reiškiančio ryžtis, siekti ir kovoti. Taigi studento sąvokos lietuviškas pakaitalas būtų pasiryžėlis, kuris ne tik atitiktų lotyniško žodžio prasmę, bet ir išreikštų lietuvio moksleivio ir studento gyvenimo turinį.

Išeidamas iš šios moksleivio gyvenimo sampratos, A. Sušinskas "Jaunystės marše" rinktiniais žodžiais ir gyvais pavyzdžiais piešia lietuvio moksleivio idealą. Autorius nenutyli ir tų sunkenybių, kurių pasitaiko mokslo siekimo kelyje, tačiau visur stipriai pabrėžia, kad sunkenybės neturi moksleivio įveikti, ir leidžia jam pajusti, kad mokslas tik tada sekasi, kai jam atsiduodama su visa energija, su visomis dvasios galiomis. Siame atsidavime glūdi pirmojo mokinio ir apskritai sėkmingo mokslo paslaptis.

Ryškindamas mokslo ir ugdymosi paslaptį, autorius atsiremia į planingą racionalinį auklėjimą bei auklėjimąsi, pratindamas jaunuolį laikytis tam tikros tvarkos darbo ir laisvalaikio normavime, švaros ir higienos reikalavimų vykdymo ir kitų gerų papročių ugdymo, kas, be abejo, gerai veikia žmogaus būdo formavimą. Nėra abejonės, kad protinės energijos racionalus tvarkymas, ypač jei jis sujungiamas su entuziazmu, kaip daro autorius, gali apsaugoti jaunuolį nuo įvairių dvasios painiavų ir susilpninti primityviųjų instinktų bei polinkių galią. Tačiau autorius žino, kad žmogaus prigimtyje yra ir iracionalinių jėgų, su kuriomis susidūrus, proto nurodymai tampa bejėgiai. Seksualiniai ir erotiniai bei kiti iracionalūs jausmai dažnai sugriauna gražiuosius teoretinius išvedžiojimus, padaro žmogų aklą, pavergdami jo protą ir valią. Todėl autorius jieško gilesnių pagrindų, į kuriuos galėtų atremti charakterio ugdymą. Šie geresni pagrindai yra žmogaus prigimtyje glūdįs nuolatinis tobulumo, šviesos ir gyvenimo pilnatvės siekimas. Atsirėmęs į šį pagrindinį žmogaus prigimties troškimą ir jį vykusiai sujungdamas su religiniais, etiniais ir patriotiniais gyvenimo pradais, autorius sukuria tvirtą ir vispusišką auklėjimo idealą, giliai smingantį į jaunuolio dvasią ir keičiantį jo gyvenimą.

3. "Jaunystės maršas"  ir šių dienų moksleiviai
Kadangi "Jaunystės marše" yra nupieštas idealus lietuvio moksleivio tipas ir patrauklios priemonės šiam idealui siekti, todėl pirmąją šios knygos laidą labai pamėgo Lietuvos moksleiviai ir plačiai ją skaitė: jie jautė, kad čia paliečiama visa tai, kuo jie patys gyvena, ko savo širdies gelmėse trokšta. Jie surado šioje knygoje savo gražiausių troškimų ir siekimų įsikūnijimą.

Bet kaip yra šiandien, praėjus nuo pirmosios laidos beveik dvidešimčiai metų? Ar ji pataikys ir į šių dienų moksleivio širdį, ar atitiks jo troškimus ir ar žavės jį savo idealais?

Daug kas yra pasikeitę šiandieninio moksleivio gyvenime: svetima aplinka, svetima mokykla, svetimas gyvenimo būdas. Tačiau šiose skirtingose gyvenimo aplinkybėse moksleivio idealas nepasikeitė. Nors gyvenimo keliai yra skirtingi, tačiau į mokslo ir charakterio tobulumo viršūnes veda tik vienas kelias; tai nepaliaujamo savęs tvardymo, nenugalimo ryžto, kietos valios ir nenuilstamo darbo kelias. Šių dvasios savybių tremties moksleiviui dar labiau reikia, negru nepriklausomoje Lietuvoje, nes didmiesčio aplinkumoje, kurioje jam tenka gyventi, mokslus eiti. ir tautinę sąmonę išlaikyti, pavojai nepalyginamai didesni. Todėl A. Sušinsko "Jaunystės maršas" šių dienų moksleiviui yra dar reikalingesnis, žmogaus prigimtis lieka ta pati, o mokslo ir asmenybės idealai daug sunkiau pasiekiami.

Todėl tikimės, kad šių dienų moksleiviai ir jaunimas šią knygą pamėgs ir iš jos semsis išminties ir šviesos savo gyvenimui. O autorius padarė tikrai vertingrą darbą, knygą iš naujo perredaguodamas ir naujais patyrimais bei pavyzdžiais papildydamas ir pritaikydamas ją šių dienų moksleivio dvasios nuotaikai. Džiugu, kad prel. Pr. Juras šias autoriaus pastangas įvertino, savo lėšomis knygą išleisdamas, kad ja galėtų naudotis šviesos ir tobulumo trokštąs mūsų jaunimas.

Nors dail. Ados Korsakaitės tamsus knygos viršelio fonas ne visai derinasi su šviesiomis autoriaus mintimis, tačiau iš šios tamsos į augštybes kyląs erelis gražiai simbolizuoja tą ryžtą ir idealizmą, kuriuo persunkta visa knyga, ir tą tragišką būklę, kurioje yra atsidūręs tremties moksleivis.

Autoriaus tikslas didžiai vertingas: "Jaunystės maršas", iš naujo suskambėjęs svetimoje žemėje, siekia priminti jauniesiems lietuviams: besimokant ne lietuviškoje mokykloje, nenutolti nuo savo tautos ir išlikti sąmoningais lietuviais, besistengiant išugdyti savyje "tobulą žmogų ir šventą krikščionį". Visos tos gerosios mintys ir gražieji idealai, patrauklia forma ir giliu įsijautimu į jaunuolio sielą atskleisti "Jaunystės marše", yra tikras aukso fondas mūsų jaunimo dvasios vertybėms ugdyti. Todėl kiekvienas moksleivis turi su džiaugsmu imti į rankas "Jaunystės maršą", jį nuolatos skaityti savo sielos turtams didinti ir savo dvasios vertybėms išskleisti. Šie dvasios turtai reikalingi ne tik vertam žmogiškam gyvenimui gyventi, bet ir atstatyti sugriautai tėvynei, kurioje dabartinis mokslus einąs jaunimas turės užimti žymią vietą ir savo darbu bei pasiaukojimu įkvėpti visus kitus.