EILĖRAŠČIAI |
ALDONOS KRAITIS "Aldonai į kraitį—gražiausią, kokj kuomet nors moteriške galėjo turėti—Gediminas davė 24,000 lenkiškų suiminių, kuriuos lietuviai buvo apkalinę antpuldami ant Lenkijos, o kuriems dabar tapo sugrąžinta valnybė: visi grjžo, krykštaudami iš džiaugsmo j savo tėvynę". J. ŠLIUPAS, M. D., "Lietuvių Tauta Senovėje ir Dabar", II tomas, 161 psl. Pavasarį, kai pumpurai į saulę Saldžiai smalsias širdis atvėrė, Jaunam Mozūrtį kunigaikščiui iš svetimo pasaulio Ji tarė "taip". Šiandien, kai lankos linksta nuo auksinių svėrių, Jinai į svečią šalį į marčias Jau iškeliauja. Štai krauna tėviškės laukų saulėtą liną Į balto klevo kraitines skrynias ... Kieme rikiuojasi buvę vergai jos tėvo Gedimino. Tai jiems jis laisvę sugrąžino skaisčią, Kad tūkstančiai širdžių dėkingų nulydėtų Į naują šalį dukrą Didžio Kunigaikščio, Kad ją sutikusi minia (pro varpų skambesį) šnabždėtų: "Žiūrėkite į šitą nuotaką, į šitą lietuvaitę ... Ji laisvę atvežė, kaip kraitį." KALIFORNIJOS AGUONA Jeigu nuo Dyvyčio Žvalgyčiaus Po tėviškės laukus gimtuosius Ir ežero dugne Paryčiui, Lyg pasakų sapne Matyčiau Žalčio pilies bokštus augštuosius, Saulės gėlele, Čia prie mano kojų Būtum taurelė Gintaro trapioji Nuo Žalčio skobnių žemėn atnešta .. Dabar nuo kalno Eliziejaus Tarp bokštų žibalo, aliejaus Pulsuoja Limfa miesto didžio ... Žalios, geltonos ir raudonos Šviesos neono Ritmiškai tvinksi. Godžiai ir atidžiai Civilizacija alsuoja. Automašinos—plieniniai vabaliukai, Miesto raudoni kraujo rutuliukai — Teka, skuba ir juda Ir didmiesčio širdyje susigrūda ... Ne, ne, sesuo mažoji! Tu ne trapi taurelė gintarinė Rasos kristalo kupina. Tu saulės mylimoji, Išdidi Auksinės Kalifornijos auksinė Aguona. |