EILĖRAŠČIAI

1. ATOLYDIS Dėkoju, Viešpatie, už tavąjį atodūsį Rūstybėj stepių siaučiančios gamtos, Dėkoju, Dieve, Tau už ledjūrio atolydį, Dabar bent mano kaulai nevaitos, Kai naktį apraudąs mane mėnulio Vėl speigui spaudžiant spindulys sušals, Septyniasdešimt žemiau nulio Mana širdis, pradėjus plakt, pakels! Ir džiaugsis ji erškėčio šakose ledinių Žvakių skambėjimo nuo vėjo budinama iš duobės. Jos kaip mišių varpeliai sidabriniai Per šventąjį Rarotų Pakylėjimą skambės. 2. KAPAS KARACHIJOJ Ledas. Sniegas. Girios. Negyvenami plotai. Karachija. TSR Kustanajaus sritis. Ir toliausių tolybių tolybėj miglotoj Nuogu durklu žiemos perverta pilnatis. Kažkas tarė: Pakaks! Nusileido žvaigždė jo: Suklupau pusės kelio uolotam take. Ir palaidojo. Ir tos dalios pavydėjo Po "plėšiminių žemių" velėna sunkia. Kryžių beržo rauplėto užunešė pusnys, Ir jo niekas neras, ir jo nieks nejieškos, Kai ant manojo kapo giedodamos usnys Pasitiks dieną grįžtančios žemėn taikos. 3. VĖLINIŲ PAMALDOS Tamsu. Naktis. Tarpe Košvalo ir Pečioros. Gruodas. Du šviesūs arnotais baltais šešėliai rymo. Čia neskambėjo Dievo garbei šventas žodis Nuo septintos dienos pasaulio sukūrimo. Ir eina atbalsis "Introibo" per žemę kaip legenda. Christe eleison — Kyrie eleison atsišaukta, Ir šitos pamaldos pasiekia tolimą stovyklą Karagandą, Giesmė sargybiniui mongolui ašarą ištraukia. Ir pamaldžiai palinkusiom pušų viršūnėm skamba: "Dominus vobiscum", Ir "Et cum spiritu tuo" srūva visas klonis.— Tai atnašauja Kristaus auką su profesorium Dovydaičiu Pranciškum Šventasis kankinys vyskupas Teofilis Matulionis.