Eilėraščiai |
Parašė Zefirina Balvočienė |
KAM JĮ VIENĄ? Tu, kuris viršūnę kalno - - debesį, erelį, saulę —- —- jiems — takus šviesių žvaigždynų Kam tik žmogų, jį tik vieną, palikai vergijoj slėnių, jei jo sielą visa ko aukščiau -iškėlei?! ARTISTAS Ir, uždangai nusileidus — kaip scenoj: dažai, tušas, butaforija pigi, ir grimas. Grimas. Tas pats grimas, mimika ir mostai. Skirtumas tik: scenoj — tu gyveni, o už jos — tik pradedi tikrąją vaidybą. Tu — artistas! |