Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NETEKUS VIOLONČELISTO MYKOLO SAULIAUS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Vladas Jakubėnas   
š. m. 'balandžio 6 Denveryje, Colorado, mirė violončelistas Mykolas Saulius, tenykščio simfoninio orkestro narys nuo 1951. Lietuvių muzikų šeima neteko ryškios ir taurios asmenybės. Buvo tai žmogus, visa siela atsidavęs rimtai muzikai.

Gimęs Aviliuose (1902) prie gan didelio ežero Zarasų apskrityje, jis vaikystę praleido Petrapilyje, kur visa Saulių (Saulevičių) šeima buvo persikėlusi. Tačiau vasaros atostogos reguliariai buvo praleidžiamos Lietuvoje. Po I pasaulinio karo motina su vaikais, tėvui anksti mirus, grįžo Lietuvon. Iš pats mažens rodęs muzikinių gabumų ir jau Petrapilyje kiek pramokęs groti violenčele, M. Saulius tęsė muzikos mokslą ir 1933 baigė Kauno konservatorijos čello klasę. Jo mokytojais buvo Kaune gyvenęs vokietis Gottlieb Ludwig, vėliau dr. P. Berkovičius, ne tik mokytojai, bet ir žymūs violončelės virtuozai. Dvejus metus M. Saulius praleido Paryžiaus Ecole Normale de Musiąue; ten jo mokytoju buvo garsus pedagogas ir virtuozas D. Alexanian. Grįžęs Lietuvon ir davęs imponuojantį rečitalį Kauno konservatorijos salėje, M. Saulius kurį laiką grojo Kauno operos orkestre, vėliau persikėlė į palaipsniui besikuriantį radiofono orkestrą. Dar vėliau, įsikūrus Vilniaus Filharmonijai, J. Kačinskui vadovaujant, M. Saulius ten buvo čello grupės koncertmeisteriu, kartu vesdamas violončelės klasę Vilniaus muzikos mokykloje.

Daugelis muzikų, kartais net su dideliais gabumais, pakliuvę į simfoninį ar operos orkestrą, pasidaro geri kolektyvinio sambūrio nariai, bet, paskendę kasdieniškose orkestranto pareigose, jokia kita muzika nėbesidomi. M. Saulius buvo labai tolimas nuo to. Nuo mokyklos suolo jį domino klasikinės ir romantinės muzikos šedevrai, tiek simfoniniai, tiek ir kameriniai ar solistiniai. Be to, jis visą gyvenimą liko pats sau griežtu kritiku ir mokytoju, visose gyvenimo aplinkybėse palaikydamas tinkamame lygyje savo grojimo techniką. Grįžęs iš užsienio studijų į Kauną, jis ėmėsi organizuoti kamerinius sambūrius ir koncertus; ši sritis tada Lietuvoje buvo itin apmirusi, visas jėgas ir visuomenės dėmesį sučiulpiant Valstybės teatrui, ypač operai. Nuo 1936 M. Sau-Saulius buvo naujai susikūrusio reprezentacinio styginio kvarteto narys. Kamerinės muzikos srityje jis aktyviai reiškėsi ir vokiečių okupacijos laikais Vilniuje.

1944 pasitraukęs į Vakarus, karui pasibaigus M. Saulius buvo Mūnchene iš tremtinių profesionalų susidariusio tarptautinio simfoninio orkestro čello koncertmeisteris. Gyvendamas stovykloje, jis buvo plačiai tarp lietuvių ir vokiečių koncertavusio reprezentacinio styginio kvarteto čelistas (jo kiti nariai buvo smuikininkai Iz. Vasyliūnas ir Pr. Matiukas, violis-tas — Gabrijolavičius). Daug kamerinių koncertų bei sonatų vakarų M. Saulius yra suruošęs su pianistu VI. Ružickiu, Kauno konservatorijos dėstytoju (šis aukšto lygio menininkas, bet keisto, gyvenimui nepritaikinto būdo. neseniai dideliame varge mirė Brazilijoje).

Atvykdamas į JAV, M. Saulius žinojo čionykščio gyvenimo sunkumus, bet turėjo nepalaužiamą norą pasilikti savo profesijoje. Jo pirmoji, menkai apmokama tarnyba buvo Indianapolio simfoniniame orkestre. Persikėlęs į kiek geresnių sąlygų San Antonio, Tex., negalėjo pakelti karšto ir drėgno klimato. 1951 atvykęs jau nusipirktu archaišku automobiliu (jis pats buvo gabus mechanikas) į New Yor-ką, iš 30 kandidatų laimėjo laisvą čelisto vietą Denverio simfoniniame orkestre. Ir čia pradžia nebuvo lengva, bet sveikas klimatas ir gražus, snieguotų kalnų papėdėje gulįs miestas nulėmė, kad M. Saulius Denveryje pasiliko visam laikui.

Dvidešimt metų — nuo 1951 iki 1971 — laikotarpis Denveryje buvo pastovus M. Sauliaus padėties kilimas. Taktiškas, nelandus, su natūralia savigarba, palaikąs aukštą profesinį lygį, M. Saulius jau po poros metų pasidarė nepakeičiamas narys kiekvienoje nuošaliai samdomoje orkestrantų grupėje, Denveryje ar apylinkėje, dažniausiai kaip koncertmeisteris ar, jei reikalinga, kaip solistas. Iš kolegų orkestrantų ar šiaip profesinio ar beveik profesinio lygio mėgėjų M. Saulius organizuodavo įvairius kamerinės muzikos vienetus. Ypač buvo išgarsėjęs ilgus metus gyvavęs "Denver Trio". To trio sąstatas — smuiko ir fortepijono grojikai keitėsi, pastovus narys ir faktinis vadovas buvo M. Saulius.

M. Sauliaus mirties diena sutapo su garsiojo kompozitoriaus Igorio Stravinskio mirtimi. Tą vakarą kaip tik buvo Denverio simf. orkestro koncertas. Dirigentas, trumpai paminėjęs I. Stravinskio mirtį, ilgesne prakalba apibūdino M. Sauliaus nuopelnus Denverio orkestre ir paskyrė visą koncertą jo atminimui.

Atminimas apie taurią asmenybę ir aukšto lygio muziką profesionalą ilgai gyvuos lietuvių kultūrininkuose.
Vladas Jakubėnas

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai