Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
PENKTASIS LKMA METRAŠTIS PDF Spausdinti El. paštas
Parašė J. G.   
Lietuvių katalikų mokslo akademija tėvynėje tenkinosi tik savo "Suvažiavimo darbais", kurių nepriklausomybės metais išleisti trys tomai. Laisvajame pasaulyje atsikūrusi LKMA ne tiek tęsia savo trimetinių suvažiavimų darbų leidimą (išleisti trys tomai, viso 1525 puslapiai), bet 1965 pradėjo leisti ir savo Metraštį. Skaitytojus pasiekė jau penktasis LKMA metraštis, Romoj išleistas 1970, bet Amerikoje gautas jau šiais metais. Tai stambūs didelio formato leidiniai. Pirmieji keturi tomai viso apima 1818 puslapių. "Metraštis V" turi 632 puslapius (tiek pat ir IV tomas), be to, 38 iliustracijų įklijas, 8 žemėlapius ir 3 statistines tabeles: Kaina 16 dol.
Mūsų sąlygomis kiekvienas naujas leidinys turi įrodyti savo būtinumą, būtent — kad be pagrindo nedidins jau turimų leidinių skaičiaus, o užims nepakeičiamai savitą vietą. LKMA metraščiai savo nepakeičiamumą įrodė, duodami ne tokius pat straipsnius, kuriems yra vietos ir kitur, bet platesnes studijas, kurių kitoj periodinėj spaudoj nebūtų įmanoma paskelbti. Jei iš pradžių (I tome) šiuo atžvilgiu ir buvo tam tikro "svyravimo", netrukus LKMA metraščiai įgijo neginčijamai savitą charakterį. Tai platesnių mokslinių studijų leidinys, kaip liudija ir šis V metraštis.

Pirmoji studija yra dr. Jono Griniaus "Lietuvos kryžiai ir koplytėlės", apimanti 182 puslapius gausiai liustruoto teksto ir 38 iliustracijų įklijas, šis veikalas jau prieš keliolika metų buvo laimėjęs "Aidų" mokslinę premiją (1957), bet ligi šiolei nebuvo radęs leidėjo. Dabar jo atspaudas išleistas gražiai įrišta knyga (titulinio puslapio antraštė šiek tiek pakeista: "Lietuvių kryžiai ir koplytėlės"). Plačiau šiai knygai aptarti reikėtų jau atskiros recenzijos (tokia recenzija rengiama. — Red.).

Bostono kolegijos profesorius dr. Juozas L. Navickas šiame tome duoda istorinį straipsnį "Rusų filosofijos pradininkai: Skovoroda, ča-dajevas ir Kirejevskis" (183-213). Tai trys pirmieji rusų mąstytojai, kurie savo filosofijos siela laikė krikščionybę. Kaip autorius pastebi, jie "labai kategoriškai atsisako filosofiją atsieti nuo religijos". Per vėlesnį rusų filosofą VI. Solovjovą šis nusistatymas atsispindi ir mūsų filosofuose nuo A. Jakšto ligi A. Maceinos.

Dr. J. Gimbuto studijinis darbas "Lietuvos bažnyčių chronologija ir statistika" (215 - 259) tam tikra prasme siejasi su minėtu dr. J. Griniaus veikalu. Puslapių skaičiumi (43) tai nedidelė studija, bet kruopštaus dar'bo ji pareikalavo labai daug. Autorius pateikia visų Lietuvos bažnyčių chronologinį sąrašą su jų statybos datomis. Tabeles ir aštuoni paties autoriaus sudaryti žemėlapiai akivaizdžiai pavaizduoja, kaip šimtmečių tėkmėje (nuo XIV - XV a.) vyko mūsų krašto nusėjimas bažnyčiomis. Tai pirmą kartą mūsuose atliktas toks užmojis — sistemingai apžvelgti Lietuvos katalikų ir protestantų bažnyčias (viso jų priskaičiuota 1043).

T. dr. Viktoras Gidžiūnas, O.F.M., spausdina istorinę apžvalgą "Vienuolijos Lietuvoje XII - XIII - XX amžiuje" (261 - 299). Daugiausia į lenkų autorius atremtame darbe jis "inventorizuoja" gausias vyrų ir moterų vienuolijas, kurios buvo savo laiku Lietuvoj įsikūrusios. Mūsų kultūros istorijoj vienuolijos vaidino nemažą rolę. Būtų pageidautinas ir platesnis jų „istorijos atskleidimas.

Grigaliaus popiežiškojo universiteto (Romoje) profesorius T. dr. Paulius Rabikauskas, S. J., toliau tęsia savo studiją "Medžiaga senojo Vilniaus universiteto istorijai" (301 - 338). Pradėta III metraštyje, ši studija jau yra išaugusi ligi 132 puslapių . šiame tome autorius rašo apie pirmuosius jėzuitus Vilniuje ir apie pirmuosius lietuvius jėzuitus. Linkime, kad telkiamoji medžiaga virstų ir pilna senojo Vilniaus universiteto istorija,
Dr. Juozas Jakštas tęsia ir baigia IV tome pradėtą studiją "Mažosios Lietuvos apgyvendinimas iki XVII amžiaus pabaigos" (339-414). Per abu tomus tai sudarė 126 knygą. Tema mažai mūsuose nagrinėta, bet daugelį dominanti. Svarstoma moksliniu dalykiškumu, be reikalui svetimos emocinės retorikos.

Dr. Antanas skėrys tęsia ir taip pat baigia IV tome pradėtą studiją "Lietuvos miškai ir jų ūkis" (415 - 546). Knyga išleistas jos atspaudas apima 274 puslapius (kaina 5 dol.). šias eilutes rašančiajam sritis per svetima, kad drįstų ką nors daugiau pridėti prie žodžių, jog tai rimtas mokslo veikalas.

Kaip matome, nors aplamai vyrauja istorinis žvilgis, aptariamojo metraščio medžiaga įvairi: ir architektūra su liaudies menu, ir filosofija, ir mūsų senoji kultūrinė praeitis, ir pagaliau miškų ūkis. Išskyrus vieną straipsnį, visa kita drauge yra ir lituanistiniai darbai.

Kiekviename numery nekrologiš-kai paminimi mirusieji LKMA nariai, šiame metraštyje skyriuje "Mūsų mirusieji" (549 - 567) J. Maldeikienė rašo apie dr. A. Gylį, P. Gaučys — dr. V. Jasaitį, J. Andrulis — Stp. Kairį, P. Maldei-kis — J. Rugį (tik neapsižiūrėjus nekrologo antraštėj jam suteikiamas daktaro laipsnis — gal būt, redakcija tokią antraštę uždėjo, nes pačiame straipsnyje apie tai nėra kalbos). Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklę (569 - 623) sudarė kun. V. Delinikaitis.

Metraščius redaguoja pats LK MA pirmininkas T. dr. A. Liuima, S. J., Grigaliaus popiežiškojo universiteto Romoje profssorius. Tai jo rūpesčio dėka LKMA gali taip sėkmingai tęsti savo leidinius. Savo ruožtu atžymėtina ir mecena-tinė parama. I metraščio spaustuvės išlaidas apmokėjo prelatai L. Mendelis ir I. Valančiūnas, II metraščio —J. K. Vembrė, o šio V. metraščio — kun. Vincas Puidokas, šioje vietoje prisimename ir LK MA "Suvažiavimo darbų" mecenatus: jų IV tomo spaustuvės išlaidas apmokėjo prel. P. M. Juras,
V tomo — prel. J. A. Karalius, VI tomo — dr. J. Kazickas. Tai vis žmonės, kurie ne tik moka pinigo pasidaryti, bet ir išmano, kaip jį prasmingai išleisti. J. G.



 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai