SUGRĮŽUS l DP METO MOKYKLAS Spausdinti
Parašė J. G.   
Pokarinis penkmetis buvo ne tik varganos netikrybės, 'bet ir atkaklaus ryžto metas. Laikas išblė-sino stovyklinių vargų ir "kovų" atsiminimus. Nė beletristikoje nebegrįžtame į anuos "išvietintus" metus. Tačiau nebuvo tai tušti metai. Ir juose buvo kuriama ateitis. Kai dauguma tik "laiką leido", jaunimas ruošėsi gyvenimui. Ir tai (drauge su kitu kultūriniu darbu) suteikė tam penkmečiui istorinę prasmę.

Nežinia, kada šis penkmetis susilauks savo istoriko. Tačiau bent vienoj srity būsimasis istorikas (o su juo ir visi mes) susilaukė stambaus medžiagos pluošto. Prieš pusantrų metų skaitytojus pasiekė istorijos mokytojo Vincento Liule-vičiaus redaguota knyga Lietuvių švietimas Vokietijoje (išleido Kultūrai remti draugija Čikagoj 1969, faktiškai 1970; 639 psl., kaina 12 dol.).

Kad skaitytojas nelauktų sistemingos lietuvių švietimo pokario penkmety istorijos, įspėjama antrine antrašte: "Vaikų darželių, pradžios mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, specialinių mokyklų ir kursų, veikusių 1944-1950 m., apžvalgos". Iš tiesų, knygą sudaro atskiri tų įvairių mokyklų aprašai, daugiausia gauti iš jų buvusių vadovų. Redaktorius ribojosi tik medžiagos sutelkimu.

Vaikų darželių aprašyti 39 (19-71), pradžios mokyklų — 59 (75 223), progimnazijų ir gimnazijų — 41 (227 - 550), specialinių mokyklų ir kursų — 9 (553 - 617), be to, šiek tiek pridėta ir apie Austrijos lietuvių švietimą (621 - 636). Iš skliausteliuose nurodomo puslapių skaičiaus galima matyti, kiek vietos kam skirta. Nors ir tos pačios rūšies mokyklų aprašai labai įvairuoja savo apimtimi, tačiau aplamai aukštesnės mokyklos plačiau ir aprašytos.

Vaikų darželių knygoj aprašyta didesnioji dalis, pradžios mokyklų — apie pusę, gimnazijų — kone visos. Pastarųjų tarpe iš amerikiečių zonos nėra tokios stiprios ir visą laiką veikusios Nūrtingeno -Schwabisch - Gmūndo gimnazijos. Neaprašyta faktiškai liko ir Augsburgo gimnazija, nes keliomis eilutėmis teužsiminti paskutinieji 1949 - 50 mokslo metai. Anglų zonoje visą laiką veikusi Kasselio gimnazija taip pat neaprašyta. Nėra ir Augustdorfo gimnazijos, bet, gal būt, ji tebus trumpą laiką gyvavusi. Kad ne visi vaikų darželiai ar pradžios mokyklos suregistruota, daug nuostolio nėra: bendram vaizdui susidaryti pakankamai jų duota. Tačiau gimnazijų, pastoviai veikusių visą tą metą, reikėjo visų.
Labiausiai trūktinas yra ketvirtasis — specialinių mokyklų ir kursų skyrius, šių pastarųjų (kursų) buvo dešimtys, o teduota trejetas, šis atsitiktinis trejetas neduoda jokio vaizdo, koks platus įvairių kursų tinklas buvo nutie-sęs DP stovyklas. Taip pat stokoja ir daugelio specialinių mokyklų. Nėra nė reikšmingos aukštesniosios technikos mokyklos, įsteigtos Nūrtingene ir vėliau perkeltos į Schwabisch Gmūndą. ši mokykla buvo tikrai aukšto lygio, nes nemažą jos personalo dalį sudarė buvusieji universiteto dėstytojai.
Į specialinių mokyklų ir kursų skyrių kažkokiu nesusipratimu į-rikiuotas ir Pabaltijo universitetas — aukštoji mokykla. Aukštosioms mokykloms reikėjo atskiro skyriaus. Įdomu platokai sužinoti apie lietuvius klierikus, tuo metu susispietusius į Eichstatto kunigų seminariją. Bet nieko nėra apie lietuvių dalyvavimą UNRRos Mūn-cheno universitete. Freiburgo dailės mokykla nė neužsiminta. Nors ir prancūziškai pakrikštyta Ecole des Arts et Mėtiers, ji buvo lietuvių kūrinys ir židinys.

Ir tų pačių mokyklų, kurios knygoj duodamos, dauguma susilaukė tik dalinių aprašų. Redaktorius jau anuomet, 1946 rudenį, buvo pradėjęs rinkti medžiagą. Daugelis aprašų, datuotų 1947 pradžios mėnesiais, tuo būdu ir teapima tik pirmuosius mokslo metus. Antrą kartą šiuo reikalu į mokyklas redaktorius kreipėsi 1948 pavasarį. Tada gautieji aprašai jau savaime pilnesnį. Ruošdamasis knygą išleisti, 1969 jis susilaukė dar eilės aprašų. Vienas antras jų turimus aprašus papildė vėlesniais duomenimis. Bet aplamai tik mažesnė mokyklų dalis pilnai (t. y. ligi savo veiklos galo) aprašyta.

Tai irgi sudaro trūkumą/ Sakysime, vaikų darželių aprašų dauguma ribojasi 1947 metais — o kas vėliau su jais dėjosi? Augo jie ar nyko? Iš dalies taip pat yra ir su pradžios mokyklomis, šių gausių pradinių mokslo įstaigų istorijos neatbaigimas, imant jas visumoj, gal ir nedidelis reikalas. Bet gimnazijų atveju jis rėžia jau akį. Sakysime, Eichstatto gimnazija taip sistemingai ir išsamiai aprašyta, kad net visų jos sargų tarnybos laikas ligi dienų datuotas (o kai kurių kitų gimnazijų aprašuose užmiršti ir abiturientai). Tačiau jos aprašas baigiasi 1948, o apie dar vienus mokslo metus nieko nebėra. Dar prasčiau su taip pat geru Ingol-stadto gimnazijos aprašu, bet pasibaigiančiu 1946 metais. Ar Wies-badeno ir Wūrzburgo gimnazijos ir baigė savo veiklą 1946 ar tik trūksta vėlesnių metų aprašo, taip ir lieka nežinia. Tačiau bent iš Lietuvių Enciklopedijos žinome, kad, pvz., Tūbingeno gimnazija nebaigė savo veiklos 1947, o tik buvo perkelta i Pfullingeną. Bad Mer-gentheimo aprašyta baltų gimnazija, o apie vėliau atskirą lietuvių gimnaziją ne'bėra žinių. Schwein-furto progimnazijos aprašas baigiamas žodžiais, kad naujai Schweinfurto gimnazijai ji perdavė 31 mokinį, bet ta nauja gimnazija nebeaprašoma. Rodos, ir Mūncheno gimnazijų veikla nenutrūko 1947. Kempteno gimn. taip pat veikė ir po 1948. Lūbecko gimnazija 1948 buvo perkelta į Neu-stadtą, bet apie tai iš knygos ne-besužinome. Visais tokiais atvejais būtų reikėję redaktoriui bent išnašose nurodyti, koks buvo tų gimnazijų tolimesnis likimas.

Panašus reikalas ir su Pabaltijo universitetu. Įdėtoji šio universiteto apžvalga datuota 1947 sausio 29, o tas universitetas dar tris metus veikė. Gerai, kad pridėtas bent baigusiųjų sąrašas.
Sutelkta knygon daug medžiagos apie mūsų pokarinio penkmečio mokyklas. Tačiau ta medžiaga tėra žaliava. Reikia jos, tai ir pateisina šią knygą. Jei knygos redaktorius V. Liulevičius nebūtų ėmęsis šią medžiagą rinkti, daug jos ir būtų dingę užmarštin. Bent dalį medžiagos jis paskelbė.

Vis dėlto galvotume, kad knyga būtų įgijusi didesnės vertės, jei redaktorius būtų plačiau supratęs savo uždavinį. Nedidelė bėda, kad ne visos mokyklos ar kad nepilnai aprašytos. Bet tikrai būtų pravertusi bendra sisteminga mūsų švietimo Vokietijoje apžvalga, kuri būtų suteikusi perspektyvą ir į visą knygoje pateikiamą medžiagą.
Toks sintetinis žvilgis (knygos pradžioje ar pabaigoje) būtų ir knygai daugiau vertės suteikęs, ir labiau pačią knygos antraštę pateisinęs, žinoma, ir dabar kiekvienam bus įdomu paskaityti apie tą gimnaziją, kurioj mokėsi ar dirbo. O kurie neras savo gimnazijos, negalės redaktoriaus kaltinti, nes, kaip jis pats įspėja, "tai reiškia, kad tos įstaigos istorijos niekas neatsiuntė, nors stengtasi gauti daugeliu atveju" (p. 6). Matyti, nepataikyta, kur kreiptis.

Knyga gražiai išleista, įrišta kietais viršeliais, gero popieriaus, kalba tikrinta, korektūros klaidų likę ne per daug. Tekstą įvairina 262 nuotraukos, kurios taip pat yra anos Išvietintosios" praeities istoriniai dokumentai. J. G.