ĮVYKIAI Spausdinti
•    Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba, pradėdama savo darbą, spaudoje paskelbė atsišaukimą. Pirmiausia ji sveikina visus tautiečius, tiek esančius už tėvynės ribų, tiek pasilikusius komunistų priespaudoje. Pirmasis ir pagrindinis naujosios valdybos troškimas yra matyti laisvą Lietuvą. Iškeliamos laisvėje gyvenančiųjų pareigos kovoti už nepriklausomybę. Apgailestaujama šioje srityje pašlijusi vienybė. Valdyba tavo siekimų eilėn stato ir vieningo laisvinimo fronto atstatymą. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės nariu ji laiko kiekvieną tautietį, pabrėždama, kad organizacinis darbas jau yra baigtas, tačiau Bendruomenės mintis dar nevisų suvokta. Taip pat ir (šalpos darbo koordinavimas laikomas svarbiu uždaviniu. Sakoma, "kad lietuviška pagalbos ir solidarumo ranka turi pasiekti visus į vargą patekusius mūsų brolius, nežiūrint kokiame krašte jie gyventų". Valdyba kreipia ypatingą dėmesį į kultūrinį lauką, turėdama mintyje "knygų ir muzikos veikalų leidimą, lietuviškų mokyklų globojimą bei joms programų paruošimą, premijų reikalo sutvarkymą, stipendijoms lėšų organizavimą ir t.t." Pranešama, kad bus sudaryta Kultūros Taryba iš kultūrininkų, pedagogų, meno žinovų,   kuri  duos  patarimus  valdybai.
•    Kongreso komisija, sudaryta Amerikos Balsui tirti, spalio 6 d. J Vašingtoną buvo sukvietusi tautybių atstovus. Iš lietuvių pusės šiuo klausimu pareiškimus padarė prel. Jonas Balkūnas, kaip atstovas amerikiečių, kilusių iš rytinės bei vidurinės Europos ir dr. Pijus Grigaitis, kaip Alto atstovas. Prel. J. Balkūnas pateikė informacijų keturių tautybių vardu, būtent lietuvių, latvių, estų ir ukrainiečių. Mintis išdėstė žodžiu ir raštu. Prelatas pasisakė prieš Amerikos Balso programų nupolitinimo tendenciją, priejš vengimą kritikuoti sovietinę santvarką, prieš Amerikos Balso skyriaus uždarymą Miunchene, prieš lietuvių programos laiko apribojimus, prieš transliacijų plėtimą rusų kalba ir prieš uzbekų programos panaikinimą. Be to, iškėlė reikalą atvirai skelbti pavergtiesiems Amerikos nusistatymą jų išlsisvinimo klausimu. Apklausinėjimas truko 40 minučių. Dienraščio "Naujienų" redaktorius ir Alto sekretorius dr. Pijus Grigaitis apklausinėtojams labiausiai pažymėjo, kad lietuviams rusų kalba transliacijos yra visiškai nenaudingos. Tai priešo kalba, prieš kurią tiek amžių kovota. Rusų kalbos programų taikymas ir Lietuvai tik nuteiktų žmones prieš Ameriką. Dr. Pijus Grigaitis patarė prie Amerikos Balso turėti kokį tarpininką, kuris priimtų iš šalies ateinančias pastabas bei sugestijas. Informacijos Centro direktorė M. Kižytė taip pat buvo liudijimų metu Vašingtone ir atvežė liudijimams medžiagos.

•    Kasmetiniai Santaros suvažiavimai J. Bačiūno Tabor Farmoje darosi reikšmingas kultūrinis ir visuomeninis įvykis ne tik lietuviškosios studentijos, bet ir aplamai visuomenės gyvenime. Savo atviru ir drąsiu pasaulinių ir lietuviškų problemų nagrinėjimu jie gal išsiskiria iš kitų panašių įvykių.

Kaip paprastai, suvažiavimas susidėjo iš dvejų dalių. Pirmoji dalis buvo skiriama patiems santariečiams (rugsėjo 2-4 d.), čia buvo nagrinėjamos humanizmo (S. šimoliūnas), tautyškumo (Z. Rekašius), liberalizmo (J. Šmulkštys) temos. Ties kiekviena tema išsivystė gyvos diskusijos, kuriems vadovavo V. Kavolis, ir kuriose aktyviai pasireiškė ir Santaros garbės filisteriai (rašytojas K. Ostrauskas ir istorikas V. Trumpa). Iš kai kurių jaunesnių buvo nusiskundžiama, kad buvo bandoma pateikti per augšta ir sunkiai įkandama medžiaga. Atskirai reikia paminėti A. Valeškos paskaitą apie lietuviško meno charakterį ir B. Railos — apie publicistiką.

Antroji dalis (rugsėjo 5-7 d.) buvo bendresnio pobūdžio. Joje dalyvavo ir nemažas būrys svečių (V. Rastenis, L. Šmulkštys, V. Alantas, A. Varnas, studentų ateitininkų atstovai, šviesiečiai ir kt.). Čia buvo paminėtas Kazys Binkis su K. Ostrausko paskaita ir poeto kūrinių skaitymu. Buvo pravestos diskusijos bendraisiais literatūros, meno, muzikos ir spaudos klausimais (dalyvaujant J. Kaupui, A. Škėmai, K. Ostrauskui, B. Railai ir J. Pivoriūnui ir moderuojant V. Trumpai. Buvo išklausytos 4 pagrindinės paskaitos: A. Škėmos "Lietuvių literatūros mirtis", V. Krivicko "Nacionalizmas vakar ir šiandien", B. Railos "Mūsų pasėlio grūdas", ir R. Babicko apie džiazą, šeštadienio vakare įvyko literatūros ir muzikos vakaras, dalyvaujant K. Ostrauskui, J. Kaupui, M. Katlliškiui, A. Škėmai, D. Mongirdaitei ir D. Audėnaitei. Po to sekė laužas su dainomis ir V. Rastenio pasaka.

Į naują Santaros centro valdybą išrinkti: J. Lintakas (pirmininkas)', A. Iljasevičius, L. Liškūnaitė, L. Narbutis ir V. Šmulkštys.


•    Pasaulio Lietuvių Bendruomenes valdyba savo 1958 m. rugsėjo 22 - 27 d. posėdy taip pasiskirstė pareigomis: pirm. — Jonas Matulionis, vicepirm. — Vytautas Meilus, kultūros tarybos pirm. — Juozas Kralikauskas, ižd. — dr. Juozas Sungaila, sekr. — Kęstutis Grigaitis. Valdyba PL Seime yra išrinkta penkeriems metams. Ji nutarė pareigoms skirstytis kasmet. Valdybos adresas: Jonas Matulionis, 121 Beatriče St., Toronto, Ont., Canada.


•    Lietuvių Enciklopedijos XIV tomas jau pasiekė prenumeratorius. Jis apima raidę L iki "lietus", redagavo dr. J. Girnius. Antras L raidės tomas apims Lietuvą. Jį redaguoja dr. V. Maciūnas. Medžiaga telkiama XVI tomui, kurį redaguoja dr. J. Puzinas.

•    Lietuvių istorijos draugija nutarė leisti neperiodinį istorijos ir pagalbinių mokslų žurnalą "Tautos praeitis". Viena knyga sudarys apie 200 — 250 psl. Per metus užsimota išleisti keturias tokias knygas, kurios sudarys vieną tomą. Vienos knygos kaina — 3 dol. Užsisakant iš karto visas — 10 dol.

•    Vladas Šlaitas, gyvenąs Anglijoje, paruošė spaudai eilių rinkinį "Ant saulėgrąžos vamzdžio". Anksčiau jis yra išleidęs rinkinį "žmogiškos psalmės".