VAK. EUROPOS IR J.A.V. AUKLĖJIMAS Spausdinti
Parašė Antanas Šerkšnas   
VAK. EUROPOS IR J.A.V. AUKLĖJIMAS

Tokiu pavadinimu neseniai iš spaudos išėjo Petro Maldeikio knyga, kurią išleido Sūduvos Knygų Klubas. Veikalas yra nemažo formato, turi 224 puslapius.

Knyga suskirstyta taip; įžangoje — auklėjimo funkcija ir jos kitimas, o toliau eina devyni pagrindiniai skyriai: J.A.V. ir V. Europos pedagogikos apibendrinimas, J.A.V. ir V. Europos pedagogikos ryšiai praeityje, auklėjimą sąlygoją faktoriai, pedagoginių vertybių skirtingumai, auklėjimo tikslai, auklėjimo sąvoka, mokomoji medžiaga, mokyklinės organizacijos principai, mokyklinės administracijos principai.

Mokslinė aparatūra, tai yra, citatos, išnašos, nurodant jų šaltinius, išlaikyta gerai, išskyrus tik tai, kad nenurodyta veikalų laidos, iš kurių citatos ar mintys imtos. Sūduvos Knygų Klubą tektų kiek rimčiau pabarti už nepakankamą atidumą spaudos darbe. Gana daug korektūros klaidų, neišvengiant net ir pačiame firmos pavadinime — Sūduva viršelyje ilgoji u, o tituliniame lape trumpoji. Pasitaiko net sumaišytų  puslapių.

ši Petro Maldeikio knyga yra labai rimtas įnašas į tremties lietuviškąją mokslinę literatūrą. Ypatingai mums buvo svarbu susilaukti tokio veikalo iš pedagogikos, kurios srityje mes bene biedniausi esame.

Šio veikalo tikslas, atrodo, yra nužymėti skirtumus ir panašumus tarp europinių mokyklinių sistemų ir amerikinės sistemos. Bejieškoda-mas šitų skirtumų ir panašumų, autorius yra giliai įsileidęs į pedagogikos istoriją. Per visą veikalą eina   pedagoginių   idėjų   vystymosi analizė. Paliesti patys didieji ankstyvesniųjų, vėlyvesniųjų ir pačių mo-derniškiausiųjų laikų vakarų Europos ir Amerikos pedagogai. Tai dalykai, kurie turėtų dominti ir patraukti atsidūrusį tremtyje lietuvį mokytoją.

Veikalas yra naudingas ir tėvams. Tai ypatingai svarbu šiuo momentu ir šitame krašte, kur tiek daug maišaties auklėjimo srityje, tiek daug pagundų jaunuoliui iškrypti ir pavirsti menkaverčiu individu. Knygoje apstu palyginimų, perspėjimų, nurodymų mokymosi, auklėjimosi ir jų koordinavimo reikalais.

Net ir eilinis šviesuolis neapsiriks šį veikalą perskaitęs. Pedagogikos istorijos negalima atsieti nuo kultūros istorijos, pedagogikos filosofijos — nuo bendrųjų filosofijos problemų. Petras Maldeikis šias bendro pobūdžio problemas čia ypatingai plačiai liečia. Paliesti tiek klasikinių, tiek moderniškųjų filosofinių koncepcijų pagrindiniai principai.

šia proga norėtųsi nurodyti keletas ir silpnesnių veikalo pusių. Pirmiausia, į akį krinta autoriaus laikymasis tik teoretizavimo augš-tumose, niekur nenusileidžiant į konkrečias, pritaikomąsias, praktines auklėjimo sritis. Šitame punkte autorius nėra pataikęs į šios knygos potencialinių skaitytojų daugumos pageidavimus. Kiekvienas iš jų, neabejotina, norėtų šioje knygoje rasti praktiškų žinių apie amerikietišką mokyklą, kuri naujam ateiviui tikrai  sunkiai  suvirškinama.

Pagal autoriaus duomenis, šiam darbui yra panaudota apie 175 veikalai,  kurie,  apytikriai  imant,  gali sudaryti apie 70.000 puslapių. Beveik visa panaudotoji literatūra yra anglų ir vokiečių kalbomis. Turint galvoj tokią masę gana kietos medžiagos, iš vienos pusės, ir žmogaus ribotumą tokią masę apipavidalinti, iš kitos pusės, tenka suabejoti naudingumu leidimosi į tokias platybes, rašant šitos rūšies ir apimties veikalą. Renkant "tik reikalingus grūdelius" pagal veikalų indeksus ir jais perdaug operuojant, skaitytojo, kuriam šis veikalas rašytas, nepatrauksi. Tokiu atveju taip pat nelengva išvengti prieštaravimų, nenuoseklumų ir net netikslumų.

Kalbėdamas apie auklėjimo aptarimus, autorius klaidingai interpretuoja amerikietišką "growth" auklėjime, šis terminas ypatingai dominuoja Dewey auklėjimo supratime. Autorius jį verčia žodiškai — "augimas" ir, žinoma, gauna ne tai. ką jie iš tikrųjų mano. žodžiu "growth" auklėjime jie supranta ne vien augimą fizine prasme, kaip P. Maldeikis interpretuoja, bet vystymąsi viso individo, įaugant giliai fiziškai, mentaliai, socialiai ir moraliai į gyvenimo sferą, šio termino prasmę pats Dewey yra specifiškai paaiškinęs, kad išvengus tokių netikslių interpretavimų (žiūr. Dewey, Experience and Education, skyrių — Philosophy of Experience).

P. Maldeikis savo veikale sako: "Daugelio teoretikų, ypač pragma-tininkų, veikaluose dažnai sutinkama mintis auklėjimą organizuoti tuo būdu, kad būtų lyg ir susiaurinta šeimos auklėjimo sfera ir sumažinta tėvų įtaka, kad jie vaikų neauklėtų konservatyviai ir jų nein-doktrinuotų..." (167 p.). Sekančiame puslapyje lygina su europiečių pažiūromis ir implikuoja, kad amerikiečiai pedagogai iš esmės nesuvokia šeimos ir Bažnyčios auklėjamosios reikšmės, o kai kurie laiko šias institucijas net pavojingomis auklėjimui. Tuo tarpu amerikiečiai pedagogai čia turėjo galvoje kolosalinį uždavinį ir fanatiškai siekė jį įvykdyti per mokyklą, nes šeima ir Bažnyčia šiame reikale jiems ne tik nepadėjo, bet dar trukdė. Būtent, jie siekė suformuoti vieningą naciją iš daugybės tautybių. Kai kurios iš tų tautybių buvo čia nepaprastai galingos, o jų galybė rėmėsi kaip tik šeima ir Bažnyčia. Amerikiečiai pedagogai viską sumalė ir suformavo galingą naciją. Vietoje daugybės atskirų krašto kalbų, chaoso ir skurdo, kaip, pavyzdžiui, Meksikoje, jie suformavo viena kalba kalbantį kultūrinį, ekonominį ir politinį kolosą, kuris yra vienintelė viltis ir tų pačių europiečių šių dienų grėsmėje iš rytų. Kai šeima ir Bažnyčia šia prasme tapo suvirškintos, jau šių dienų amerikiečiai pedagogai nekalba apie tų institucijų išjungimą iš auklėjimo darbo. Atvirkščiai, yra daroma viskas, kad sukūrus šeimos ir mokyklos glaudų bendradarbiavimą, šį uždavinį ypač stropiai vykdo PTA (Parents Teachers Assoca-tion).

Kai kur autorius vartoja gana neatsargius posakius, kurie net sukarikatūrina ir aptemdo patį dalyką. Pavyzdžiui, jis sako: "čia stipriai kovojama su ta pažiūra, kuri mokyklą laiko žinių perteikimo institucija". (167 p.). Perskaičius šį sakinį ir sekančius po jo, kyla klausimas: tai ką gi iš tikrųjų Amerikos mokinys daro mokykloje ? Negi Amerikos pradines, vidurines ir augštosios mokyklos atlieka tik vaikų darželių funkcijas. Tiesa, kai kurie kraštutiniai šio krašto darbo mokyklos (progressive education) atstovai propagavo tokias idėjas ir mėgino jas vykdyti praktikoje. Bet juk šitos idėjos čia atėjo kaip tik iš Europos. Jos čia buvo atmestos ne vėliau, kaip ir Europoje. O identifikuoti jas su Dewey pedagogikos principais (135 p.) būtų klaida, (žiūr. Dr. J.P. Wynne, Philosophies of Education, Prentice-Hall, Inc., New York).

Amerikinė mokykla šiame veikale yra išėjusi gana blanki ir, daugumoje, netikra. Ir tai atsitiko dėl to, kad autorius neturi patirties šio krašto mokykloje. Dėl to autorius būtų gerai padaręs, jeigu jis savojo veikalo temą būtų pakreipęs sau kiek palankesne kryptimi, nesuponuodamas joje mokyklos praktikoje. Dabartinis knygos pavadinimas aiškiai įpareigoja autorių kalbėti apie J.A.V. auklėjimą praktikoje. Kalbėti gi apie darbą, kurio nesi pats dirbęs, o tik iš knygos išskaitęs, yra gana rizikinga, ypatingai kalbant apie tokį komplikuotą darbą,  kaip J.A.V.  auklėjimas.
Antanas  Šerkšnas