Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
D. Sadūnaitė — Eilėraščiai PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Danguole Sadūnaite   
PAVASARIS

1.
Pavasarį,

kai aš stoviu ties
forsythia krūmu
bežydinčiu -
aš stoviu Tavo akivaizdoje,
Dieve.


Tada Tu kalbi man
apie tvirtumą savo rankų,

apie savo rankų švelnumą —

Ir apie tai, kad
įželdinai šį krūmą
vienu atsidūsėjimu —

Pavasarį --

saulės aplytą,
jo liauną ūgį. . .

VASARA

Aš atradau Dievą
žolėje miegantį,
Supantis medyje,
aukštai, ant šakos —
: : : : :
Sode,
kur paukščių klegesys ...
kur vėjas vaikšto
pasirišęs
žalia prijuoste —

su perkąsta kriauše
rankoje.

RUDUO
I.
1.
Vasaros dienos,
sustatytos Tavo kieme —
kaip didelės,
erdvios
baltos kėdės

(Aš miegu naktyje Tavo
šešėlio ... )

2.
Dieve!
Tavo odos šilumoj
manoji duona
ir druska.
II.
1.
Aš išgirdau
lietų —
šūkaujantį krūme
kaip paukštį....

2.
Ir po to

nieko daugiau nebegirdėjau,
(ilgą rudens naktį)
—— ——— ————
—— ——— ————
Vien tiktai lietų,
šūkaujantį krūme
kaip paukštį.



1.
Nors tu atėjai
tik tą vieną kartą —
: : : :
Visa diena yra pilna
tavo atėjimo.

2.
Eisiu, bėgsiu!
Užsimestu tinklą ant galvos,

užsivilksiu švarką,

(užsimausiu pirštines!) —

: : : : :
Kad neskaudėtų,
kad tavo žvilgsniai
nesugeltų manęs —
kaip bitės,
kaip bitės.

&

Kai buvau jauna,
atsikandau obuolio —

pasiekiau dangų
ranka
: : : : :
O dabar,

Dabar, mano šokikai
po žeme guli — ——

Mano šokikai
guli po žeme.
: : : : :


&

Tai vaikas manyje,

kuris šūkauja ir džiaugiasi,
pamatęs žolę —
ir kregždę maudantis upėje
: : : : :
Ir senis,

kuris būkštauja
(palikęs lietpaltį namie)—
dangui tamsėjant.

&

Išravėjau daržą,
nuploviau langus.
(Paguldžiau vaikus.)

Jau ir vakaras.
: : : : :


2.
Įsinešiau saulę
į kambarį.
(Saulę?

Gyvenimą,
Mirtį —
Paskutinįjį Teismą?)

&
1.
Naktis išsaugojo mano gyvybę.

Ant kaklo
užkabino man žvaigždę,
kaip šviesų kryžių

2.
Motorlaiviu perkėlė —
į kitą upės krantą ....
: : : : :

(O!
ten aš atradau saulę,
tą didelę Dievo širdį.)

RAMI DIENA
1.
Niekas neatsitiko
šiandien.
(Niekas neatėjo.)
: : : : :
Vakarop, saulė išsirengė
iš senos
gaisrininkų uniformos.

(Tamsa
ėmė lyti.)

2.
Iš ryto:
Žvaigždžių įmintos pėdos.
(Giliai rožių lysvėje.)
Ir mėlynės —
ant pečių, ant skruosto —
Paliktos nakties. ,



MALDININKAI

1.
Dabar, galime eiti namo.

Kiekvienas medis,
uola
yra pakrikštyti.

2.
Namo!
Kur saulė laukia
mūsų:
(Saulė-Motina)
: : : : :
Raikydama duoną.

RYTAS

1.

Darže,

Pirmoji rasa.
: : : : :
Pirmoji saulė.

(Kvepianti)
Su gėlėmis rankose.

2.
Sėdi
sūpuoklėje —
ir supasi,
supasi,
supasi,
supasi.
: : : : :
Švari dar,
nesusitepusi moliu.

PAVASARIS

I
1.
Saulė atbėga pas mane,
pasišokinėdama.

(Kaip mokinukas
ištrūkęs
iš klasės.)

2.
Žolė
kandžioja kojas
(skubant namo).

Tarytum mažas, minkštas
šuniukas.

II.
1.
Žolė
stovi sode, petys į petį.
: : : : :

Ir saulė yra tarytum
didelė daržinė —

2.
Visi gyvuliai,
kurie joje žiemojo,
Išsiskubina
pro vartus.

VISKAS PRAĖJO
1.
"Viskas praėjo —

Viskas praėjo!"

(Ir vėl ruduo.)
: : : : :

2.
Saule!

tik tavo kaklo šiluma
mano pagalvyje —

Dega
kaip rožių krūmas.

 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai