ŠEŠIŲ MENININKŲ SKIRTINGI KELIAI Spausdinti
Parašė M. Šileikis   

Spalio men. 24 d. Čikagoje Jaunimo centre Čiurlionio galerijos patalpose buvo surengta šešių lietuvių menininkų — Eleonoros Marčiulionienės, Aleks. Marčiulionio. Jadvygos Paukštienės, Br. Murino, Pov. Kaupo ir Balio Milaknio — meno paroda.   Pasibaigė  lapkr.  mėn. 1 d.

Minėti trys tapytojai ir trys skulptoriai, skirtingi savo vidiniu pasauliu bei menininko subrendimu, buvo šiltai sutikti gausiu visuomenės atsilankymu į atidarymą, žmonės, eidami į meno parodą, nori rasti naujų dalykų, ko anksčiau nebuvo matę. Ypač kultyvuoto skonio žmogui tai yra natūralu, ši paroda ne tik akių plotu žiūrint buvo įdomi, šviežia. Įsigilinus į jos turinį bei į dailininko kūrybinį pasaulį, aiškėja, kad ne vien dailininkas mus sudomina savo pastabumu, bet ir pats gyvenimas darosi įdomus ir reikšmingas per dailininko kūrinius. Menininkas, kuris savo kūrybai priima paties gyvenimo iškeltas temas, neretai sukuria tai, kas turi tikslą ir reikšmę kitiems.

Visas menas yra nebaigiamas jieš-kojimas tiesos, kurią sunku kitam pasakyti, nes didžioji tiesa iš esmės yra didingas ir reikšmingas menas, kurį supranta ir priima visuomenė, tauta ir net visas kultūringas pasaulis. Didelis menininkas nesikeičia, jis tiktai tobulėja, keldamas meno kultūrą. Keičiasi tiktai komersantas. Tarp Rembrandto ir Picasso didelis laiko tarpas, ir juodviejų skirtingi pasauliai. Vienas akademikas, o antrasis abstraktistas, bet abu yra dideli, nes jie savo epochose mokėjo parodyti, kas yra didelis menas ir koks yra skirtumas įvairiose meno kultūrose.

Mūsiškiai šeši priklauso ne" prie tų menininkų, kurie spręstų nuogo realizmo arba kosminio meno problemas. Jie rodo nuoširdumo savo kūryboje ir pagarbą menui. Nors kuklų žodelį apie juos reikia tarti.

Dail. Jadvyga DobkevičiūtėPaukštienė su 20 tapybos darbų pabrėžia savo gražaus spalvinio ritmo ir plastinės technikos reikšmingą bruožą. Be įsisąmonėjusios impresionistinės mokyklos savybių, ji yra pasinešusi į ekspresionizmą ta prasme, kad josios vaizduojami objektai neramūs, nervingi, su draminėmis nuotaikomis: jaučia alkį, nuovargį ir rūpestį. Daugelis impresionistų pasuka į ekspresionizmą, kai pastebi moderniojo gyvenimo kitimą ir junta visas to kitimo funkcijas. J. Paukštienės paveiksluose pastebimas gyvenimas, judėjimas, veržlumas, ir ne be tikslo. Tam turi būti tikslas ir priežastis, pvz. "Čikagos judėjimas" (atrinktas Čiurlionio galerijai), "Žiema Čikagoje" ir kt. yra išplaukę iš jos sielos. Puikus koloritas išvengia "duobių", išlaiko ritminę orkestraciją, nst peisažuose, kur dangus nevaidina svarbaus vaidmens, jis beveik nepastebimas, tarytum "uždarytame" peisaže, neišsiskiria iš bendro plano bei faktūros. Koloritas nėra viskas. Ji jieško pilkoje kasdienybėje dinamiškų formų, kurias ji pati turi sukurti, kad nebūtų kompozicija statiška ar banali, žodžiu, Paukštienė turi dar ką nors didesnio, ko galima laukti ateityje, ir jai to linkiu.

Povilas Kaupas davė tik dešimtį aliejaus darbų. Jis jieško formos, paprastumo, nekeldamas didelių problemų, bet nori krupščiu darbu nugalėti tam tikras kliūtis, kurių, atrodo, nėra daug. Jis formą traktuoja taip, kaip skulptorius molį. kontūrais išgaudamas tvirtą trečiojo matavimo rezultatą. Pagrindinis Kaupo koloritas yra raudonas, mėlynas su melsvais ir gelsvais atspalviais, kurie nėra labai reikšmingi, kai faktūra savaime išsisprendžia. Bū-dingesnieji Kaupo plastinės formos tipai bene bus "Benamiai", "Natiurmortas" ir "Gėlės". Giliau prisižiūrėjus į Kaupo tapybą, randi vertingų bruožų. "Kalnų peisažas", susilaukęs Čiurlionio galerijos įvertinimo, yra gerai nusisekęs kūrinys. Kaupas nepataikauja publikos skoniui, bet siekia, kaip augščiau minėjau, tiesos, kurią sunku kitam pasakyti...

Bronius Murinas davė 20 akvarelinių darbų. Didžioji to skaičiaus dalis žaižaruoja spalvų simfonija. Mitrinąs prieš porą metų pasuko spalvų ekspresionizman. Simfoninė švelnių spalvų harmonija jam atstoja kitas formas. Spalvos, lyg vaivorykštė, liejamos iš raudonos į violetinę, iš mėlynos į žalią, geltoną ir tt. varsas, kurių santykyje objektą tiktai užmena, bet neišryškina, neišbaigia.

Objektus jo naujoje tapyboje reikia pajusti, įsigilinti. Juo daugiau jis jaučia savo pažangą ir savimi pasitikėjimą šioje misijoje, jo palete darosi skaidresnė. Dėl šitos sintezės, atrodo, Murinas artėja prie ketvirtojo matavimo teorijos, jog spalva ir šviesa yra tas pats —neišskiriami elementai, savyje ir santykiaudami su kitais objektais.

Yra tik ta išimtis, kad dekoratyvinis elementas "užbėga už akių" realistinėms formoms. Realistiškesnes plastiškesnes formas Murinas sprendžia labai paprastai, nekeldamas jokių problemų kai kuriuose peisažuose bei figūrų kompozicijose, atseit: "Mergaitė su obuoliu", "Mergaitė pajūryje", "Vasarnamiai ir "Laivų prieplauka" (šis kūrinys atrinktas Čiurlionio galerijai) labai skirtingi nuo augščiau   minėtų   Murino   kūrinių.
 
Murino ekspresingasis bruožas yra spalvose. Reikia pastebėti, kad ir tokioje gausioje spalvų orkestracijo-je nėra disonansų.
Eleonora ir Aleksandras Marčiu-lioniai. Ji keramikė, o jis skulptorius. Marčiulionienės keramika duoda visai naują vaizdą, įneša naujos šviesos plastinio meno pasaulin. Ji šiai parodai davė 12 kūrinių; lėkščių puikią vazą, "Madoną", dekoratyvinių motyvų, reljefą "Kristus šventykloje" (Čiurlionio galerijai atrinktas). Visi josios kūriniai dvelkia klasišku dekoratyvingumu ir įspūdingumu. Marčiulionienė ir kitataučių meno parodose susilaukė įvertinimo. Ji 1937 m. yra baigusi Kauno meno mokyklą, keramikos klasę, vėliau stu. dijavo Čekoslovakijoje. Buvo apdovanota Garbės atžymėjimu už savo keramikos darbus Paryžiaus pasaulinėje parodoje. 1946-49 m. vadovavo keramikos klasei Taikomosios Dailės institute Freiburge.

Aleksandras Marčiulionis baigęs Kauno  meno   mokykloje  skulptūros skyrių, dalyvavo visoje eilėje parodų Lietuvoje ir užsieniuose. Freiburge buvo Taikomosios Dailės mokyklos skulptūros skyriaus vedėjas. Šioje šešių parodoje išstatė tiktai septynis gipse, bronzoje ir terakotoje realizuotus kūrinius. Marčiulionis pasižymi turtingais motyvais ir stiliumi. Būdingas yra "Nemunas ir Neris" (gipsas) : pavaizduojamos dvi figūros— vyras ir moteris—plaukiančios upės srove. Kompozicija yra horizontalio tipo. "Keturi evangelistai" (majolika) atrinkti Čiurlionio galerijai, Kristoforas ir kiti kūriniai realizuoti stipria plastine ir tematine forma bei lietuviška dvasia.

Balys Milaknis, gyvendamas toli nuo Čikagos, prisiuntė tiktai gipso "Galvutę", su klasiškais veido bruožais. Milaknis anksčiau parodoms yra davęs bronzoje realizuotą "Kristaus veidą", kuris liudija skulptoriaus subrendimą ir pajėgumą.
Viso parodoje buvo išstatyta 70 kūrinių.
M. Šileikis