KATALIKIŠKOS ORGANIZACIJOS TARPTAUTINĖJE PLOTMĖJE Spausdinti
Parašė J.R.   

Pasauliui kasdien vis labiau apsijungiant, vis didėja tarptautinu organizmų reikšme ir įtaka. Kyla klausimas, kokią čia vietą užima katalikiškosios organizacijos.

Apžvelgsime tik pilnai tarptautines, ne atskirų kraštų ir ne regionalines, organizacijas, taip pat ir ne paskirų katalikų dalyvavimą tarptautiniame gyvenime asmeniniu titulu, nors šis jų įnašas yra dideles svarbos. Paliksime nuošaliai, be to, organizacijas, kurios, nors ir išpažin-damos katalikams priimtinus principus, telkia taip pat nekatalikus. Ir šių junginių reikšme, kaip antai, Tarptautines Krikščioniškųjų Sindikatų Konfederacijos arba N.E.I. (Nouvelles Equipes Internationales Krikščionių Demokratų Internacionalas)   yra anaiptol     nepaneigtina.

Tarptautinių organizacijų, apie kurias kalbėsime, tikslai yra dalis Kristaus Jo Visuotinajai Bažnyčiai pavestųjų uždavinių, vykdomų savanorišku jos narių pasiaukojimu, šios organizacijos imasi, kiekviena savo srityje, derinti atitinkamų tautinių vienetų veiklą, atstovauja jiems ir jų reikalams tarptautiniame gyvenime, padeda kurti organizaciją tuose kraštuose, kur jos dar nėra, ir panašiai Tačiau kiekvienos šių organizacijų veidas išryškėja, tik pažinus iš arčiau jų savitas darbo sritis.

Visa eilė suminėsimų org-jų turi patarėjų teises Jungtinėse Tautose (UNESCO., ECOSOC, UNICEF, FAO, tarpt. Darbo Biure, Pasaulinėje Sveikatos Org-je) ir Europos Taryboje bei Amerikos Valstybių Org-je.

Vyrų katalikiškųjų org-jų darbą koordinuoja Tarptautine Katalikų Vyrų Federacija (Fédération Internationale des Hommes Catholiques.Unum Omnes), moterų apaštalavimą — Pasaulinė Moterų Katalikiškųjų Organizacijų Unija (Union Mondiale des Organisations Féminines Catholiques, kurios arti šimto org-jų su 36 milijonais narių ypatingą dėmesį skiria moters reikalams ir padėčiai pasaulyje.

Jaunieji turi savo Tarptautinę Katalikiškojo Jaunimo Fed-ją (Federa-tion Internationale de la Jeunesse Catholique). Jai priklauso ir ateitininkai. Speciali jos komisija rūpinasi tremtinių jaunimo reikalais.

Mergaičių org-jas su apie 10 milijonų narių apjungia Pasaulinė Katalikių Jaunimo Fed-ja (Federation Mondiale des Jeunesses Feminines Catholiques), kuri kasmet ruošia studijų dienas jų problemoms, tarptautines susidraugavimo stovyklas, formacijos seminarus.

Jaunimui taip artimo sporto org-jas sieja Tarptautinė Katalikiškoji Fizinio Auklėjimo Fed-ja (Federation Internationale Catholique d'Educa-tion Physique), kuri rengia tarp kitko ir tarptautines rungtynes.
Katalikus militantus visoms gyvenimo sritims ruošia ir įvairiais apaštalavimo darbais užsiima Marijos Kongregacijos, 1953 m. susirikiavusios į Pasaulinę Fed-ja (Federation Mondiale des Congregations Mariales).

Ypatingą dėmesį krikščioniškajai labdarybei skiria: š. Vincento Pau-liečio Draugija (Societe de Saint-Vincent -de-Paul), veikianti virš 60 kraštų; to paties vardo Moterų Draugija, Societe Feminine de Saint Vincent de-Paul) su apie 3000 grupių poroje dešimčių kraštų ir Tarptautinė šv. Vincento Pauliečio Labdarybės Ponių Sąjunga (Association Internationale des Dames de la Charite de Saint-Vincent-de Paul) su 450.000 narių.

Pasaulinė bendroji katalikų šalpos org-ja, kurios nariai yra tautiniai vienetai, kaip N.C.W.C., yra Tarptautinė Caritas (Caritas Inter-nationalis-Conference Internationale des Charites Catholiques -15, via del-la Conciliazione, Roma, Italia), kurios pagalbą nekartą yra patyrę ir nekatalikai, o ir mes, lietuviai. Inter-caritas turi savo pastovias delegacijas prie Jungtinių Tautų New Yor-ke ir Ženevoje.

Specialiai emigrantais bei pabėgėliais rūpinasi Tarptautinė Katalikiškoji Migracijų Komisija (Commi-sion Internationale Catholique pour les Migrations -11, rue Cornavin, Geneve,  Suisse).
Dvasinę pagalbą jūrininkams (klubai) ir moralinę globą moterims uostuose teikia Jūros Apaštalavimas (Apostolatus Maris), o vienišų mergaičių, be religijos skirtumo, globa ypač kelionėse: prieš išvykstant (patarimų biurai), pakeliui stotyse ir nuvykus į vietą, rūpinasi Tarptautine Katalikiškoji Mergaičių Globos Sąjunga (Association Catholique Internationale des Oeuvres de Protec-tion de la Jeune Filie).

Tarptautines Katalikiškos Lygos prieš   Alhoholizmą   (Ligue   Catholique Internationale contre l'Alcoolisme) paskirtis yra aiški.
Tarptautinis Katalikiškasis Vaikystes Biuras (Bureau International Catholique de l'Enfance - 31, rue de Fleurus, Paris 6e, France) ruošia vaikystes problemų (šeimoje, vaikų darželyje, atostogų kolonijose; spaudos, radijo, filmo; fizinių, socialinių, moralinių neprisitaikėlių) studijas, dokumentaciją. Leidžia stiprų žurnalą "L'Enfance dans le monde", turi svarų patariamąjį balsą Jungtinių Tautų org-se. Biuras neužsiima tiktai mokykliniais klausimais, kurie yra Tarptautines Katalikiškojo Mokymo {staigos (Office International de l'Enseignement Catholique-275, Be-zuidenhoutseweg, DenHaag, Holland) žinioje. Ši įstaiga renka katalikiškųjų mokyklų statistiką, dokumentaciją apie mokyklos problemas, pristato šeimos ir Bažnyčios teises auklėjimo bei mokymo srityje viešajai tarptautinei opinijai ir institucijoms.

Visų laipsnių, nuo pirmosios vaikys tes iki subreddusio amžiaus imtinai, religines formacijos problemas specialiai studijuoja, skelbia sėkmingiausias iniciatyvas, ruošia tarptautinius kursus, knygas ir labai reikšmingą periodinį leidinį "Lumen Vi-tae" leidžia Tarptautinis Religinio Ugdymo Studijų Centras (Centre International d'Etudes de la Formation Religieuse - 184, rue Washington, Bruxelles, Belgique).

Tarptautine Katalikiškųjų Universitetų Fed-ja (Fédération Internationale des Universités Catholiques) koordinuoja pusšimčio katalikiškųjų universitetų darbuotę, o specialiai filosofinių studijų plėtojimu rūpinasi, be jos, dar Pasauline Katalikiškųjų Filosofijos Draugijų Unija (Union Mondiale des Sociétés Catholiques de Philosophie).
Tarptautinė Katalikiškoji Kino Įstaiga (O.C.I.C. -Office Catholique International du Cinema) yra studijų, ryšio ir akcijos centras atskirų kraštų atitinkamų įstaigų tarnyboje. Pristato moralinį filmų vertinimą, duoda premijas geriausiems filmams tarptautinių festivalių proga.

Tarptautine Katalikiškoji Radijo ir Televizijos Sąjunga U.N.D.A.—Association Catholique Internationale pour la Radio et la Televisión —6, avenue de la Gare, Fribourg, Suisse, filiale Amerikos kontinente —Catedral 1773, Santiago de Chile) teikia informacijas ir paruoštą medžiagą (programas, filmus, diapozityvus) rūpinasi Eurovizijos religinėmis programomis, religinių-kultūrinių filmų gamyba.

Tarptautino Katalikiškosios Spaudos Unija (Union Internationale de la Presse Catholique- 163., Bd Ma-lesherbes, Paris —17e, France; Lotynų Amerikai — Casilla 1139, Montevideo, Uruguay) gauna viso pasaulio kat. spaudą, leidžia ryšio biuletenį, renka medžiagą metraščiui, atstovauja Jungtinėse Tautose. Susideda iš trijų šakų, kurios yra:
1) .Tarptautinė Katalikiškųjų Spaudos Agentūrų Fed-ja (Fédération Internationale des Agences Catholiques de Presse — K.I.P.A., Université, Fribourg Suisse),
2) Tarptautinė Katalikiškųjų Laikraščių Redaktorių Federacija (Fédération Internationale des Directeurs de Journaux Catholiques) —22, cours Albert 1er, Paris — 8e, France), atstovaujanti apie 850 dienraščių bei savaitraščių 85 kraštuose, ir
3). Tarptautine Katalikų žurnalistų Fed-ja (Fédération Internationale des Journalistes Catholiques —adresas Unijos),
Su šiomis pastarosiomis įeiname į kitą org-jų rūšį, būtent, tarp telkiančių profesines bei socialines grupes. Tokios yra: Tarptautinis Katalikiškasis Slaugių ir Medicinos— Socialinių Asistenčių Komitetas (Comité International des Infermieres et Assistantes Medico — Sociales) ir Tarptautine Katalikiškoji Socialines Tarnybos Unija (Union Catholique Internationale du Service Social), kuri apjungia socialines tarnybos mokyklas ir socialinių asistentų (—čių) org-jas- Dalyvauja Jungtinių Tautų socialinėje programoje, kuria naujas mokyklas, organizuoja studijų kursus, leidžia periodinį leidinį.
Pasauline Katalikų Mokyklų Unija (Union Mondiale des Enseignants Ca'holiques) rūpinasi religine, pedagogine, kultūrine mokytojų formacija ir jų ekonominiais bei socialiniais reikalais.

Bene geriausiai mums pažįstama Pax Romaną susideda iš dviejų šakų. Jų pirmoji tai Tarptautinis Katalikų Studentų Sąjūdis (Mouvement Internat, des Etudiants Catholiques Tarp apie 80 kraštų org-jų čia priklauso ir Studentų Ateitininkų Sąjunga. Šiuo metu ateitininkų atstovas išrinktas į šio junginio vyriausiąją valdybą. Pažymėtini yra ruošiami kursai vadams (1957 m. buvo Bostone), stipendijos ir savitarpio pagalba. —Antroji šaka, sakytume, sendraugiai (jai ir priklauso Ateitininkų Sendraugių Sąjunga) yra Tarptautinis Katalikų Intelektualų Sąjūdis (Mouvement International des Associations des Intellectuels Catho. liques). Įvairios profesijos bei sritys   čia   turi    ryšio    sekretoriatus, kai kurios net ištisas savo federacijas. Bendrine akcijos sritis yra kultūros pasaulis krikščioniškuoju požiūriu, materialine ir intelektualinė savitarpio pagalba. Drauge su studentais leidžia periodinį "Pax Romana".

Tarptautine Katalikų Darbdavių Sąjungų Unija (Union Internationale des Associations Patronales Catholiques) imasi socialines iniciatyvos vystymo ir derinimo pagerinti darbdavių — darbininkų sankykiams bei kurti krikščioniškai socialinei santvarkai.
Tarptautine Krikščionių Darbininkų Sąjūdžių Federacija (Fédération Internationale des Mouvements Ouvriers Chrétiens) rūpinasi darbininkų problemomis bei ypatingai pagalbos akcija atsilikusiems kraštams, kaip ir Tarptautinis Krikščioniškasis Darbo Jaunimas žosistai (J.O.C. Internationale — 78, Bd Poincare. Bruxells, Belgique) — atskira apie dviejų milijonų darbo jaunimo, vaikinų ir mergaičių, organizacija. Tai yra viena iš pačių dinamiškausių katalikiškųjų grupių, su labai gyva dvasia ir su savarankiškais, išbandytais metodais. Nepaprastai įspūdingas žosistų iš 87 tautų pasaulinis suvažiavimas yra įvykęs Romoje 1957 metais (Apie juos žiūr. aprašymą 1958  m.   "Aidų"  Nr.  6).

Visų šių junginių didysis koordinuojantis veiksnys yra TARPTAUTINIŲ KATALIKIŠKŲJŲ ORGANIZACIJŲ KONFERENCIJA (Conférence des Organisations Internationales Catholiques). Jai priklauso, pa-silaikydamos tačiau savo autonomiją, visos 33 išvardintosios org-jos. Kai kurios kitos org-jos, kurios Konferencijai nepriklauso ir kurių čia neišvardijome, yra kviečiamos pagal reikalą  dalyvauti  posėdžiuose.

Atskiroms problemoms spręsti veikia prie Konferencijos įvairios komisijos. Viena iš jų užsiima persekiojamosios Bažnyčios reikalais. Pažymėtina yra šios komisijos išleista dokumentacija — "Raudonoji Knyga" apie Tylos Bažnyčią. Yra leidžiamas taip   pat   biuletenis.
Visuotinasis Konferencijos suvažiavimas paprastai renkasi kartą per metus. Tęstinumui tarp sesijų užtikrinti veikia komitetas (Comité de continuité) iš 9 išrinktų narių-orga-nizacijų, kuris prižiūri Konferencijos organų veiklą, šie yra;
1)    Sekretoriatas (B.P. 56, Fribourg,
Suisse). Jo uždavinys yra vidaus ryšiai tarp Konferencijos org-jų ir su Bažnyčios vyresnybe.
2)    Katalikiškųjų Tarptautinių Organizacijų Ryšio su Misijomis Centras.
 3)    Informacijos Centras prie Jungtinių Tautų, Ženevoje. Posėdžiai New Yorke yra sekami kito centro, kuris yra N.C.W.C. žinioje.
4)    Koordinacijos Centras prie UNESCO Paryžiuje (98, rue de Université, Paris — 7e France) leidžia mėnesinį biuletenį, kuris pateikia UNESCO veiklos apžvalgą katalikiškomis akimis.
5)    Informacijos Centras prie F.A.O. (Jungtinių Tautų Org.ja Maitinimo ir Žemdirbystės reikalams)  Romoje.
Greta tik ką apžvelgtosios Konferencijos būtina yra dar paminėti veiksnį, kurio kompetencija yra dar platesne. Jis yra tiesioginėje šv. Sosto žinioje. Tai NUOLATINIS PASAULIEČIŲ APAŠTALAVIMO TARPTAUTINIŲ KONGRESŲ KOMITETAS (Comité Permanent des Congres Internationaux pour l'Apostolat des, Laies), didysis studijų ir iniciatyvos centras, surengęs iki šiol jau du didžiulius pasaul. kongresus (Romoje 1951 ir 1957 m.), kur ir lietuviams yra buvę progos aktyviai dalyvauti.

Šį kartą, pagrindinei panoraminei informacijai, turime pasitenkinti beveik tiktai vienu vardų suminėjimu.
Už jų tačiau stovi ištisas pasaulis, pilnas komplikuotų problemų, didelių nepriteklių, bet ir pasigėrėtino pasišventimo, ateinančio Kristaus vardu žmogui ir žmonijai į pagalbą. Jį priderėtų pažinti geriau.    J.R.