A.L.R.K. FEDERACIJOS 35-TASIS KONGRESAS Spausdinti
Parašė J Zg   
Kongresas įvyko New Yorke, Commodore viešbučio salėse, lapkričio 27-29 dienomis. Jis buvo kviestas šūkiu: "Už kenčiančią Bažnyčią, už kenčiančią lietuvių tautą." šio šūkio ženkle ir buvo mėginama svarstyti Kongresui skirtus ir pačių jo dalyvių iškeltus klausimus: katalikų akcijos uždaviniai; lietuvių amerikiečių pareigos  Lietuvai.

Kongrese įsiregistravo 125 atstovai (jų tarpe 8 centro valdybos nariai) ir keliasdešimt svečių. Dalyviai, daugumoje "naujieji" amer'k'ečiai - lietuviai, atvyko iš įvairių vie. tovių — New Yorko, Newarko, Bayonnės, Patersono, Kearny-Harri-sono, Amsterdamo, Waterburio, Anso-nijos, New Häven, Worcesterio, Pro-vidence, Norwoodo, Bostono, Lawrence, Putnamo, Marianapolio, Detroito, Čikagos, Vašingtono, Baltimores, Phi. ladelphijos, Pittstono, Wilkes —Barre, Scrantono ir kitur. Daugumoje—niekad nepavargsta katalikų draugijų veikėjai, senesni ir jaunesni. Svarbiausi prelegentai — Leonardas Šimutis ir kunigas V. Bagdanavičius. Jų koreferentai — Kazys Mockus ir Vytautas Volertas. Vyrų posėdyje prelegentas—Antanas Masionis, moterų—dr. Ona Labanauskaitė jaunimo stud. Arvydas BarzauKas. Daugiausia diskusijų bei mintimis pasikeitimų būtų atskiruose posėdžiuose, kai liesti specifiniai klausimai. Jaunimo posėdyje pasiryžta padaryti konkrečių žygių, kad Amerikoje gimusio ir tremtyje gimusio, bet jau Amerikoje mokslus einančio bei jau baigusio jaunimo veikla būtų glaudžiau suderinta, kad Lietuvos Vyčiai ir moksleiviai bei studentai ateitininkai  ir  praktiškai  suartėtų.

Trejus metus Federacijai pirmininkavęs inž. Antanas J. Rudis savo veiklos pranešime daugiausia iškėlė tuos momentus, kuriais Federacija pasireiškė tarptautiniame ir Amerikos katalikų sąjūdyje: aktyvių dalyvavimą Romoje 1957 metais įvykusiame tarptautiniame pasauliečių a-paštalavimo kongrese, nuolatinį dalyvavimą Amerikos Katalikų Episkopato globoje veikiančiam vyrų ir moterų centrinių organizacijų vadovybėse, 350 metų nuo Dievo Motinos apsireiškimo Šiluvoje sukaktį. Kiti valdybos nariai (prel. J. Balkūnas, prel. I. Albavičius, dr. Ad. Darnusis, kun. A Juška, komp. Al. Alekis) supažindino su kiekvienam jų pavestų sričių apimtyje atliktais darbais: Federacijai priklausančių draugijų religinio pobūdžio veikla buvo be priekaištų: pasauliečiai artimai bendra, darbiavo su parapijų vadovais kunigais; Federacijos finansinės pajamos būtų buvusios žymiai svaresnės, jeigu bent pusė skyrių būtų atlikę savo pinigines pareigas; jaunimo stovykla Detroite turi gražią ateitį; jai įsteigti ir palaikyti asmenys ir draugijos suaukojo per 40 tūkst. dolerių; talkon atėjo L. Kat. Susivienijimas, suteikdamas 12 tūkst. dolerių paskolą; atskiri asmens yra paskolinę 28 tūkst. dol.; šiandien Dainavos stovyklos turtas yra vertinamas 100 tūkst dol.; stovykla jau yra turėjusi per 1,300 jaunuolių, kurie joje praleido po kelias savaites lietuviškos ir   katalikiškos nuotaikos aplinkoje.

Kultūros Institutas, prelato Juro vadovybėje, ankščiau išleidęs kelias anglų kalba knygas apie Lietuvą, lietuvių kalbą ir literatūrą, paskuti, niu laiku tenkinosi, leisdamas vaikų žurnaliuką — EGLUTĘ, kurios šiuo metu spausdinama vos apie 1,500; kai kuriuose dideliuose miestuose "Eglutės" gaunama po keliolika skaitytojų, nors lietuviškų šeimų ten yra šimtais; "Eglutę" dabar redaguoja ir administruoja Nekalto Prasidėjimo Seselės Putname. žurnaliukas vis leidžiamas su deficitu, kurį, kaip atrodo, gan dažnai turi padengti prel. P.. Juras (čia reikia pastebėti kad šiais laikais yra tiek daug finansiškai pajėgių lietuviškų šeimų, kurios galėtų lengvai "Eglutę" išlaikyti be jokių elgetavimų). Federacijos organizacinė drausmė nebuvusi paveiks-linga, skyriai nerangiai atsiliepdavę į sekretoriaus laiškus; net ir Federacijos valdybon kandidatus, kaip to reikalauja įstatai, atsiuntė tik keletą skyrių bei pora apskričių: įvairiose vietovėse-periferijose, kaip sakė kom. Al. Aleksis, Federacijos skyriai neretai pasijunta neturį savo specifinei veiklai ir laiko, nes labai daug jėgų, laiko ir pinigo tenka atiduoti ALTui, BALfui, AL Bendruomenei ir kitoms organizacijoms, o ką čia kalbėti apie lietuvių katalikų nuolatinę paramą savo parapijoms, vienuolynams, spaudai, labdaros organizacijoms...

Kongresas priėmė naujus įstatus, kurių projektą paruošė jungtinė Kunigų Vienybės ir Federacijos komisija. Bene svarbiausias pakeitimas-Federacijai nepriklausys atskiri asmenys; ji jungs "lietuvių katalikų parapijose veikiančias draugijas, klubus, brolijas, sąjungas; tarpparapinių organizacijų centrus ir padalinius; kat. laikraščių bei žurnalų redakcijas". Federacijos organizaciniu pagrindu bus skyriai, veikią kiekvienoje parapijoje. Kiekvienas skyrius statuto įpareigojamas liet. katalikiškosios akcijos reikalams kasmet su. rinkti bent šimtą dolerių. Skyriai jungiasi į apskritis. Organizacijos dar bų bei sumanymų studijavimui bei skatinimui ir planuoti centro valdybai talkininkaus Federacijos taryba, kurią sudaro: Fed. garbės nariai, Centro valdyba, Kunigų Vienybės centro valdyba, lietuvių vienuolijų ir tarpparapijinių organizacijų centrai po du atstovus; apskričių valdybų ir laikraščių bei žurnalų atstovai (po vieną). Vyriausias vykdomasis organas yra Federacijos valdyba, kurios narių skaičius bus nuo 8 iki 14, kaip to panorės kongresas — vyriausias Federacijos reikalų sprendėjas, šaukiamas  kas  dveji   metai.   Valdybos nariai ir toliau renkami kongreso iš skyrių nominuotų kandidatų.

Kongreso rengimo komisija su prelatu Jonu Balkūnu įdėjo daug darbo, besirūpindama sudominti kongresu ne tik lietuvius, bet ir įžymius asmenis bei šiaip plačiąją amerikiečių visuomenę. Šia prasme jai pasisekė — savo sveikinimus kongresui atsiuntė Baltieji Rūmai, Šventas Tėvas Jonas XXIII, viceprezidentas Nixonas, kardinolas Spellmanas, New Yorko gubernatorius Rockefel-leris, keliolika senatorių, per dvide. šimt kongresmanų. Apie kongresą rašė, nors ir labai kukliai, savo sekmadieninėje laidoje "New York Times". Pasauliečiai atstovai galėjo pasidžiaugti vyskupo Erizgio ir gausiu dvasininkijos dalyvavimu; jų priešakyje buvo daugumas lietuvių prelatų — Albavičius, Balkūnas, Baltusevi-čius, Juras, Kelmelis, Kemežis(ką tik paaugštintas), Vasys. Kongreso darbais gyvai domėjosi jin atvykę Ame. rikoje gimę ir augę kunigai — Alek-siūnas, Gradeckas, Gauronskas, Kon-tautas, Ealčys, o ką jau bekalbėti apie iš tremties atvykusius, kaip dr. Starkus, Yla, Andriekus, Raila, dr. Cukuras, Bagdonas, Narbutas, Gasiū-nas, Pakalniškis, Račkauskas, Bagdanavičius, Totoraitis... Tarp pasauliečių ypač krito dėmesin amerikiečių katalikų veiklos veteranas Kazys Krušinskas, dalyvaująs Federacijos sąjūdyje nuo pat pirmojo kongreso, įvykusio 1906 metais. Nors Krušinskui jau 77 metai, jis tebėra nuolatinis posėdžių dalyvis, nežiūrint, kaip dažnai jie būtų šaukiami. Jis išrinktas ir naujojon Federacijos valdybon.

Kongresui sklandžiai vadovavo dr. Kučas, Scrantono universiteto profesorius; jam padėjo Kazys Mockus iš Bostono ir Aldona Šimaitienė iš Čikagos; vyr. sekretorium buvo Vyt. Volertas iš Baltimorės; rezoliucijų komisijoje bene daugiausia dirbo Arvydas Barzdukas. Priimtas išsamus atsišaukimas (lietuvių ir anglų kalba) į plačiąją visuomenę lietuvių tautos ir katalikų gyvybiniais klausimais. Kongreso bankieto kalbėtojais buvo tremtinys Pekino arkivys. kupas Paul Yu Pin, neseniai popiežiaus paskirtas kinų katalikų universiteto Formozoje rektoriumi, ir Lietuvos atstovas Vašingtone Juozas Rajeckas. Savo kalboje J. Kajeekas giliai įvertino Federacijos praeities nuopelnus ir dabartinę talką Lietuvos laisvinimo darbe. Bankiete neužmiršta ir muzikinės dalies, kurią šiltai išpildė sol. Zuzana Griškaitė, anksčiau dainavusi Philadelphijos ir New York City operose, studijavusi dainos meną Amerikoje ir Europoje.

Kongresas pradėtas ir baigtas pamaldomis (New Yorko Aušros Vartų ir Brooklyno Apreiškimo par. bažny. čiose).
Pamokslus sakė prelatas Pranciškus Juras (išryškindamas katalikiškos akcijos prasmę) ir prelatas Konst. Vasys (iškeldamas praktišką akcijos vykdymą kasdieniniame gyvenime).

Kongresas praėjo darbingumo dvasioje, tik gaila, kad posėdžiai daugeliu atvejų buvo pradėti pavėluotai. Todėl juos baigti teko kartais gan paskubomis. Pavyzdžiui, įstatams svarstyti ir naujai valdybai išrinkti liko tik beveik viena valanda. Rinkimų duomenys buvo paskelbti tiktai bankiete. Valdybos rinkimai kiek sudrumstė giedrią kongreso nuotaiką — bene pirmą kartą Federacijos gy-gyvenime buvo mėginta pravesti tam tikros sudėties sąrašą, sudarant įspūdį, kad norima nusisukti nuo poros asmenų, daug nusipelniusių visai lie. tuviu visuomenei, o ypač katalikų bendruomenei. Tenka tikėtis, kad ši "naujovė" nepadarys per didelių nuostolių lietuvių katalikų vieningumui, be kurio juk neįmanomas joks sėkmingas organizacinis darbas.
Kongresui pasibaigus, buvo paskelbta, kad naujosios valdybos posėdyje pareigomis pasiskirstyta taip: pirm. Antanas Masionis, vicepirm. inž. Ant. Rudis ir dr. Ad. Darnusis, sekr. kun. V. Dabušis, ižd. kun. L. Jankus, iždo globėjai prel. Ig. Albavi-čius ir Kaz. Krušinskas, Kat. akcijos fondo globėjas prel. P. Juras, Jaunimo reikalams ref. — Kazys Mockus, Federacijos dvasios vadu paprašyta Kunigų Vienybės paskirti prelatą ną Balkūną.
Sekantis kongresas bus už dvejų metų. Jo vietą parinks valdyba.
J Zg.