PABALTIJO KLAUSIMAS IR VAKARAI Spausdinti
Parašė A. Lembergas   
BALTIC STATES: A DOMESTIC ISSUE, AN INTERNATIONAL PROB-LEM. By Senator John W. Knight and Emils Delinš. Latvian National Foundation, Stockholm 1980, 32 psl.
Švedijos latvių tautinis fondas užsiima ir leidybine veikla. Neseniai jis išleido anglų kalba gerai dokumentuotą brošiūrą "Pabaltijo valstybės: naminis klausimas, tarptautinė problema". Ją parašė Australijos senatorius John W. Knight ir Australijos latvių laikraščio redaktorius Emils Delinš. Leidinio antraštė tiksliai nusako jo dvejopą tikslą, kuris plačiau išryškintas pratarmėje.

Pirmasis tikslas — parodyti, kad nuo 1940 Sovietų Sąjungos okupuotos ir aneksuotos Pabaltijo valstybės — Estija, Latvija ir Lietuva — ir šiandien, praėjus keturiems dešimtmečiams svetimųjų viešpatavimo, tebėra opi tarptautinė problema. Visiems gerai žinomas ir gerai už-dokumentuotas faktas, kad JAV ir kitos Vakarų valstybės nepripažįsta Pabaltijo šalių inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Daug mažiau žinomas kai kurių mažesnių Europos valstybių nusistatymas šiuo klausimu. Neretai teigiama, kad Šveicarija, Švedija ir Suomija yra pripažinusios de jure Pabaltijo inkorporavimą. Vieno šios brošiūros autorių tyrinėjimai Berne, Stockholme ir Helsinkyje aiškiai rodo, kad tokie kaltinimai neturi jokio pagrindo. Vakarų valstybės bendrai nesutinka laikyti teisėta Pabaltijo sovietinės aneksijos. Vienintelę išimtį čia sudaro tik Naujoji Zelandija.

Antrasis šio įdomaus leidinio tikslas — parodyti, kad Pabaltijo valstybių klausimas nėra vien akademinis, kuris rūpi tik tarptautinės teisės žinovams. Čia plačiai pavaizduojami Australijos politikos įvykiai 1974-79 metais, kai Pabaltijo klausimas buvo virtęs smarkių vidaus politiniu ginču. Nors pabaltiečiai Australijoje yra palyginti negausi mažuma — apie 50,000, tačiau gerai susiorganizavę ir pajėgė laimėti liberalų partijos palankumą, o su jos pagalba buvo atšauktas darbiečių vyriausybės 1974 m. padarytas nutarimas de jure pripažinti Pabaltijo aneksiją. Kitaip sakant, tuometinio Australijos darbiečių vadovo Whit-lam vyriausybė dėl savo neprinci-pingos laikysenos Pabaltijo valstybių atžvilgiu pralaimėjo rinkimus. Laimėtojais išėjusių liberalų vyriausybė 1975 m. įvykdė savo rinkiminį pažadą ir atšaukė Pabaltijo aneksijos de jure pripažinimą. Po trejų metų ir naujoji Australijos darbo partijos vadovybė pakeitė savo nusistatymą ir pasižadėjo ateityje, atėjusi valdžion, nebekeisti Australijos politikos Pabaltijo atžvilgiu.

Kaip visa tai įvyko, išsamiai aprašo Australijos senatorius ir Can-berros universiteto tarptautinių santykių profesorius John W. Knight pirmoje brošiūros dalyje. Šis straipsnis anksčiau buvo išspausdintas moksliniame Australijos politikos žurnale (Australian Journal of Po-litics and History, April 1979).

Antrąją brošiūros dalį parašė Australijos latvių laikraščio redaktorius Emils Delinš, kuris 1976-78 m. aplankė Šveicariją, Švediją ir Suomiją ir su Australijos diplomatų pagalba surinko iš tų šalių užsienio reikalų ministerijų atsakingų pareigūnų žinias, koks yra oficialus šių neutralių Europos valstybių nusistatymas Pabaltijo klausimu. Šio tyrinėjimo išdavos rodo, kad nei Šveicarija, nei Suomija nėra pasiruošusios de jure pripažinti Pabaltijo valstybių prijungimo prie Sovietų Sąjungos. Autorius pastebi, kad Švedijos ir Suomijos atsakingi sluoksniai šitą nusistatymą išreiškė daug atsargesniais žodžiais negu šveicarai, tačiau svarbiausia, kad tas nusistatymas iš esmės yra toks pat, kaip ir kitų Vakarų valstybių vyriausybių, išskyrus vienintelę N. Zelandiją.

Nedidelis, bet svarus Švedijos latvių tautinio fondo leidinys naujais duomenimis vertingai papildo mūsų žinias apie Pabaltijo valstybių tarptautinę teisinę padėtį. Tai drauge ir kuklus, bet reikšmingas Pabaltijo okupacijos 40-mečio pažymėjimas.
A. Lembergas