LIETUVOS PRAEITIES ARCHYVAI Spausdinti
Parašė Vytautas Širvydas   
Ukrainistikos institutas, kurį amerikiečiai ukrainiečiai savo milijoniniu fondu įkūrė Harvardo universitete prieš devynerius metus, kartą ar du kartus per mėnesį sukviečia posėdžius-seminarus apsvarstyti kuriai ukrainistikos temai. Parenkamas temai pranešėjas, ir po jos išdėstymo eina dalyvių pasisakymai. Viskas suglaustai atpasakojama metiniame leidinyje anglų kalba — Minutes of the Seminar in Ukrainian Studies Held at Harvard University. Vėliausioje laidoje (Nr. VIII-1977-1978) aprašomas 1978 metų vasario 2 dienos posėdis, kuriame dr. Patricia Kennedy Grimstead iš Harvardo kalbėjo tema The Archival Legacy of the Grand Duchy of Lithuania: The Fate of the Historical Archives in Vilnius. Posėdyje dalyvavo V. Mar-galis ir D. Žitkus.

Kalbėtoja nurodė, kad Vilnius yra centras dokumentinių istorijos rinkinių apie Lietuvą ir Gudiją. Pirmas pasaulinis karas rinkinius, sako, gerokai išsklaidęs. Svarbiausias rinkinys — tai didžiosios kunigaikštystės valstybinė lietuviškoji metrika, kuri apima 15 šimtmetį ir kitus iki 1795 m. Išlikę tomai saugomi centriniame senų dokumentų valstybiniame archyve Maskvoje. Daugelio pirmųjų tomų nuorašai (o kitų suglausti turiniai) randami centriniame senų dokumentų archyve Varšuvoje.

Rusų imperijai užėmus Lietuvą 1795 m., didžiosios kunigaikštystės teismų bylos (nuo tribunolo iki apeliacijos ir "zemskinių" teismų) praėjusį šimtmetį buvo sutelktos Vilniuje, kuriame 1852 m. buvo suorganizuotas centrinis archyvas, 1903 m. priglaudęs ir archyvą iš Vitebsko. Šių bylų išsklaidymas prasidėjo su plačiąja rusų evakuacija 1914-1915 m. Dabar sunku tiksliai nustatyti, kur kurios bylos yra. Kai kurios atsidūrė Minske, kitos Rygoje, Liubline ir kitur. Tačiau daug jų pasiliko Vilniuje. Jas saugo centrinis valstybės istorijos archyvas ir universiteto knygynas.

Vilniuje sutelkta daug didžiosios kunigaikštystės bažnytinių dokumentų. Diecezijų dokumentus saugo centrinis valstybės istorijos archyvas, o kapitulų dokumentai randami mokslų akademijos rankraščių skyriuje. Konsistorijos archyvą globoja Vilniaus universiteto knygynas, o reformatų — mokslų akademijos knygynas. Unitų bažnytiniai dokumentai saugomi Leningrade, bet stačiatikių palikti Vilniuje. Kai kurie rankraščiai yra Vatikane ar Varšuvoje.

Šeimų archyvai gerokai pasklaidyti. Nesvyžiaus Radvilų archyvai padalinti tarp Minsko ir Varšuvos. Daug yra ir Vilniuje, kartu su turiningais daugelio didžiųjų dvarų inventorių raštais.

Vilniuje išliko daug rankraščių rinkinių, nors daug ir išsklaidyta. Pavyzdžiui, kadaise turtingas Vilniaus viešojo knygyno rinkinys šiandien padalintas pusiau universiteto, pusiau mokslų akademijos knygynams.

Pranešėja pareiškė ruošianti plačią Lietuvos archyvų apžvalgą, su bibliografija ir istorinėmis žiniomis; ją spausdins Princetono universiteto leidykla; jos pavadinimas bus Archives and Manuscript Repositories in the USSR: Estonia, Latvia, Lithuania, and Belorussia.

Diskusijose po pranešimo iškelta, kad lietuviškoji metrika nebeka-taloguojama, nes, girdi, kliudo dokumentų stovis ir "kiti svarbesni" reikalai. Vienu metu metrika buvo atsidūrusi Švedijoje, bet, atrodo, nebuvo nukopijuota. Unitų bažnytiniai dokumentai, kaip ir seniau, yra Leningrade. Kadangi sovietai neprileidžia vakariečių prie istorinių archyvų, buvo iškeltas klausimas apie profesorės Grimstead ruošiamo leidinio naudą. Kitas klausimas buvo, ar yra išlikę Baltijos valstybių archyvai, apima nepriklausomybės laikus. Išaiškinta, kad archyvų esama ir jie nepaprastai saugomi vietinėse sovietų respublikose. Tačiau užsienio tyrinėtojams jie neprieinami.

Šaltiniais nurodomi šie leidiniai lietuvių kalba: Vladas Abramavičius — Rankraščių rinkiniai: Lietuvos TRS Mokslų akademijos Centrinės bibliotekos XIV-XX amžių rankraščių fondų trumpa apžvalga (Vilnius, 1963'; Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas (Vilnius, 1963).

Šalia šių nurodoma dešimt leidinių lenkų kalba ir septyni rusų. Rusai, pavyzdžiui, jau 1887 m. Peterburge buvo išleidę Stanislavo Ptaszyckio "Opisanije knigi i aktov Litovskoj metriki" (Aprašymas Lietuviškos metrikos knygų ir aktų). Lenkų žurnale Archeon (1930 m. Nr. 8) buvo straipsnis "Sumariusz i invventarze Metriki Litewskej". Metrika susidomėjusi lenkė Irena Sulkowska-Kuriasowa 1977 m. tame pačiame žurnale (Nr. 65) paskelbė straipsnį "Metrika Litevvska - charak-terystika i dzieji (Lietuviška metrika - apibūdinimas ir turinys).

Įdomu, kad šaltiniu nurodoma ir lietuviška pavardė — Jan Sprogis "Inventarz b. VVilenskiego Archyvum Centralniego" (Vilnius, 1929). Nežinia, ar čia tas "surusėjęs latvis" Janis Sprogis, apie kurį mūsų enciklopedijoje yra įdomus straipsnis. Jis buvo žymus metrikos ir kitų senosios Lietuvos istorinių dokumentų tyrinėtojas, bet mirė 1918 m. Gali būti, kad 1929 m. Vilniuje pasirodžiusi laida yra perspausdinta iš kuriu  nors  senųjų  raštų.
Vytautas Širvydas