POLITINĖ KONFERENCIJA NEW YORKE Spausdinti
Parašė L. Andriekus   
Birželio 12-13 New Yorke vyko politinė konferencija, kuri tiek žymių prelegentų gausumu, tiek gvildentų temų įvairumu, tiek pagaliau dalyvių skaičiumi išsiskiria iš daugelio mūsų renginių. Konferenciją rengė JAV Lietuvių Bendruomenė ir Lietuvių jaunimo sąjunga. Vadovavo LB Visuomeninių reikalų tarybos pirmininkas Algimantas Gečys. Jam talkino PLB, Kanados LB ir LB New Yorko apygarda, vadovaujama Aleksandro Vakselio. Tokių stiprių pajėgų vieningas darbas davė gerų vaisių ir praturtino šių metų mūsų visuomeninę veiklą.

Politinė konferencija vyko dviejose vietose: pirmąją dieną — Church Center for the United Nations patalpose New Yorke, antrąją dieną
— Kultūros židinyje Brooklyne.

Pirmąją dieną užsiregistravo daugiau kaip 90 asmenų, kurių pusė buvo jaunimo, atvykusio iš Kanados, Philadelphijos, Chicago VVashingto-no ir kitur. Taip pat netrūko jaunų lietuvių veikėjų ir iš New Yorko apylinkių. Konferenciją pradėjo A. Vakselis, pakviesdamas kalbėti jos organizatorių Algimantą Gečį. Invo-kacinę maldą skaitė kun. K. Pu-gevičius. Po sveikinimų kalbėjo JAV ststovas Žmogaus teisių komisijoje Ženevoje dr. Michael Novak, nušviesdamas tos komisijos veiklą. Ji posėdžiaujanti 6 savaites metuose ir priimanti skundus dėl žmogaus teisių pažeidimo. Pažeidimais esančios kaltinamos net 34 valstybės. PLB pirm. Vytautas Kamantas dr.

Lietuvių Bendruomenės ir Jaunimo Sąjungų politinės konferencijos (birželio 12) prezidiumas. Kalba A. Gečys. Iš kairės: L. Beržinytė, V. Volertas, I. Meiklejohn, A. Vakselis, dr. K. Valiūnas, V. Kamantas, Lietuvos kons. A. Simutis, V. Kutkus, J. Kiiraitė, Estijos kons. E. Jaakson, G. Damušytė. Nuotr. V. Maželio

M. Novakui įteikė dokumentuotos medžiagos apie lietuvių politinius kalinius Rusijoje. Po jo kalbėjo JAV misijos prie Jungtinių Tautų teisinis patarėjas Carl Gershvvan. Jis žadėjo veikti, kad Lietuvos okupacijos klausimas būtų iškeltas Jungtinėse tautose. Žodį tarė ir jaunųjų Amerikos politikų prie JT atstovas James J. O'Neill, lankęsis ir okupuotoje Lietuvoje. Jis ragino ieškoti Lietuvai pagalbos ypač politiniuose rinkimuose, budinti valdžios atstovus telegramomis, skatinti studentus, kad savo moksliniams darbams pasirinktų temas iš žmogaus teisių srities. Labiausiai lauktas kalbėtojas buvo Rytų Europos skyriaus direktorius Valstybės departamente Peter Bridges, kuris yra lietuvių kilmės. Iš jo kalbos patirta Valstybės departamento požiūris į Lietuvos reikalus ir jiems aiškus palankumas. Tos dienos kitataučių svečių kalbos baigtos Amerikos Helsinkio grupės Rytų Europos skyriaus direktorės Helen Sen žodžiu apie lietuvius kalinius ir pogrindinę spaudą.

Pirmosios dienos programą vykusiai papildė dr. Elonds Vaišnienės apibūdinimas Br. Kaslo knygos "La Lithuanie at la Seconde Guerre Mon-dialle" ir simpozinės diskusijos apie Lietuvos reikalus Jungtinėse Tautose, kuriose dalyvavo BATUN pirm.
R. Ristsoo, vicepirm. Gintė Damušytė ir I. Rupners.

Politinės konferencijos antrosios dienos prelegentas Kultūros židinyje buvo B'NAI B'BRIT Jewish De-famation Lygos tarpkultūrinės tarybos pirmininkas Alexander Epštein, kuris labai nuoširdžiai palietė lietuvių ir žydų santykius pokariniame laikotarpyje. Jo nuomone, dėl paskirų nusikaltimų žydų atžvilgiu negali būti kaltinama visa lietuvių tauta, bet tik nusikaltusieji asmenys. Kaltinimai daugiausia buvę ne tiek iš oficialių žydų šaltinių, kiek iš televizijos, kuriai visuomet rūpi iškelti įvykius į sensacinį laipsnį. Visus nesklandumus esą galima išsiaiškinti taikiai ir nuosaikiai. Už tokią objektyvią paskaitą prelegentui padėkojo Lietuvos gen. konsulas A. Simutis. Tinkamo dėmesio susilaukė ir JAV prezidento įgaliotinis tautybių reikalams. Pierre Talanti (Office of Political affairs in charge of Ethnic and Minority Affairs at the White House), kurį pristatė Linas Kojelis.

Popietinėje sesijoje dr. Antanas Klimas išaiškino vadinamąją "Taškento rezoliuciją" ir jos įtaką Lietuvai rusinti. Ta rezoliucija gudriai užmeta rusų kalbą ant kitų tautybių Sovietų Sąjungoje. Po paskaitos ėjo simpoziumas, kurio tema — "Išeivijos pagalba politiniams kaliniams". Simpoziumą pradėjo Kanados LB Visuomeninių reikalų tarybos narys inž. Juozas Danys. Prezidiumą sudarė Lietuvių jaunimo sąjungos valdybų pirmininkai. Simpoziume savo nuomones apie lietuvių politinių kalinių gelbėjimą pareiškė Vladas Šakalys, Tomas Venclova ir Aušra Jurašienė. Bendra išvada: dar per mažai darome savo tautos kaliniams gelbėti. Ypač apgailestautas JAV gimusio Vytauto Skuodžio likimas, kurio labui nebuvo išjudinta išeivių visuomenė.

Politinė konferencija baigta 1941 metų tautos sukilimo ir birželio išvežimų minėjimu. Šioje programos dalyje paskaitą skaitė sukilimo organizatorius ir laikinosios vyriausybės narys dr. Adolfas Darnusis, apibūdindamas ano meto labai sunkią padėtį. Laikinoji vyriausybė buvo žiauriai spaudžiama, bet ji naciams nenusilenkė — neatsistatydino, tik sustabdė oficialią veiklą.

Minėjimo meninė dalis taip pat buvo tvirta. Sol. Angelė Kiaušaitė, ką tik baigusi Curtis instituto Phi-ladelphijoje operos klasę, labai profesionališkai dainavo lietuvių ir kitataučių kompozitorių kūrinius. Akompanavo Barry Farber. Kiaušaitė yra naujas ir tvirtas talentas, į kurį turėtų atkreipti dėmesį koncertų rengėjai ir Chicagos lietuvių operos vadovybė. Savo kūrybos rečitalį apie birželio trėmimus artistiškai atliko Birutė Pūkelevičiūtė. Jai sekasi rodytis scenoj, nes yra ir rašytoja, ir aktorė.

Politinė konfrencija, baigta Algimanto Gečio padėkos žodžiu, dalyviams paliko paskatinantį prisiminimą. Nesunku suprasti, kiek reikėjo darbo suorganizuojant programą, su-ieškant kitataučius kalbėtojus, sudominant jaunimą . . . Nesibijota paliesti opių klausimų ir jų pakedenti diskusijose. Per abi dienas jautėsi entuziastiškas gyvumas, noras padėti Lietuvai, pastangos pozityviai veikti. Konferencijai daug reiškė ir Lietuvos pogrindžio spaudos bei nuotraukų paroda, atvežta Br. Kviklio iš Chicagos. Nors konferencijos dalyviai žiūrinėjo ant ilgų stalų išdėstytus eksponatus, bet, atrodo, kad geriausia būtų panašias parodas suvažiavimuose apibūdinti neilgu pranešimu. Asmeniškai apžiūrėdami, ne visi yra pajėgūs susidaryti aiškų parodos vaizdą.

Ši LB Visuomeninių reikalų tarybos konferencija jau yra nebe pirmoji. Linkėtina, kad panašios konferencijos nenutrūktų.
L. Andriekus