PHILADELPHIJOS IR KITŲ LIETUVIŲ RADIJO PROGRAMŲ SUKAKTYS Spausdinti
Parašė Balys Raugas   

Šiemet Philadelphijos lietuvių radijo programos buvo prisimintos akademiniu renginiu, įvykusiu gegužės 16 Philadelphijos Lietuvių namuose. Čia rašančiajam teko pareiga apžvelgti 50 metų laikotarpyje Philadelphijoje veikusias lietuviškąsias programas. Dabar veikiančioji Philadelphijos lietuviškoji programa vadinasi Bendruomenės Balsu, o jos šeimininkas yra Philadelphijos LB apylinkės valdyba.

Philadelphijos lietuviškosios radijo programos yra suvaidinusios gražų vaidmenį vietos tautiniame darbe, todėl šio auksinio jubiliejaus proga verta žvilgtelėti į laiko dulkėmis pridengtą jų veiklą. Tiesa, Philadelphijoje dar tebėra nemaža pirmųjų radijo programų klausytojų, tačiau žmogaus gyvenime 50 metų yra gana ilgokas laikotarpis, ir daugeliui nelengva atkasti regėtus ir išgyventus faktus. O raštiškų duomenų yra išlikusių nedaug. Tačiau bendrybėmis besivaduodami, Philadelphijos lietuviai gali pagrįstai didžiuotis ir džiaugtis senosios išeivijos milžiniškais darbais lietuvybės išlaikyme, organizacinėje, politinėje bei kultūrinėje veikloje ir kitose srityse.

Pasukę žvilgsnį į 50 metų praeitį, Philadelphijoje matome gana gausų lietuvių telkinį, labai efektyviai pasireiškusį šakotoje mūsų išeivijos tautinėje veikloje. Atsiveria nuostabiai spalvingi ir žavūs vaizdai: pvz., JAV 150 metų nepriklausomybės minėjime (1926 m.) miesto eisenoje dalyvavo 11,000 lietuvių, o ta proga surengtoje dainų šventėje buvo 800 dainininkų. Čia veikė 4 spausdinto žodžio leidyklos, ir iš Philadelphijos yra ėjusių per 20 įvairiausių lietuviškų laikraščių. Antrojo pasaulinio karo metu Philadelphijos lietuviai nupirko 4 motorų bombonešį ir padovanojo Amerikos aviacijai. Todėl nenuostabu, kad Philadelphijos lietuviai buvo vieni pirmųjų iš lietuviškų kolonijų į savo tautinę veiklą įjungę radijo programas. Jie anksti suprato radijo komunikacijos reikšmę. Jei anksčiau žinioms skleisti ar visuomenei są-monininti buvo naudojami laikraščiai, bažnyčios ar susirinkimai, tai radijo atvedimas į lietuviškąjį gyvenimą jį labai pagyvino ir bendrai veiklai labai daug padėjo.

Šiuo metu, pagal JAV LB Kultūros tarybos paskelbtus duomenis, laisvajame Vakarų pasaulyje veikia 29 radijo programos, vedamos ir išlaikomos pačių lietuvių. Beveik visos jos tarnauja lietuviškiems interesams, savo egzistenciją remia skelbimais, t.y. komerciniu pagrindu. Programos paįvairinamos muzika bei daina, įvedant bendro pobūdžio žinių. Lietuviškiems reikalams daugiau dėmesio rodoma tose programose, kur patys programų vedėjai yra labai sąmoningi ir intelektu-ališkai labiau išprusę. Tokiose programose atsiranda daugiau laiko bendriesiems lietuviškiems reikalams, o pati programa paįvairinama rūpestingiau atrinktomis muzikos plokštelėmis. Daug kur įvedama ir vietinė kalba, kai yra antros ar trečios kartos tautiečių, primiršusių savo tėvų kalbą.

Amerikos lietuvių radijo programų steigime pirmūnais buvo Chicagos lietuviai. Juos sekė philadelphijie-čiai. 1929 rugsėjo 17 tenykštės Naujienos kartu su prekybininku J. Bud-riku pradėjo transliuoti valandinę savaitinę radijo programą. Po mėnesio pasigirdo ir Draugo programa. J. Budrikas tuoj atsiskyrė nuo Naujienų ir gruodžio 1 pradėjo savarankišką programą, kurią paįvairindavo Margučio redaktorius Antanas Vanagaitis su dainininku Juozu Olšausku ir kitais to laiko populiariais Dzimdzi-Drimdzi trupės nariais. Klausytojams tokia programa patiko, ir 1931 balandžio 11 A. Vanagaitis pradėjo kasdieninę lietuvišką radijo valandą, tebeveikiančią ir dabar. Jis savo programą vadino dienžo-džiu. "Kas tas dienžodis?,' klausė jis pats, rašydamas Margutyje apie savo programą. "Dienžodis", rašė jis, "yra tas pats, ką ir dienraštis, tik skirtumas tas, kad dienraštis išeina spausdintas popieriuje, o dienžodis radijo bangomis/' Ir toliau: "Margučiui sekasi. Niekas nežino, dėl ko Margučiui sekasi. Dalykas labai paprastas. Sekasi dėl to, kad visi margutiečiai pasišvenčia lietuvybės idėjai. Lietuvybės idėja — yra visų lietuvių idėja. Jokia partija ne-nukovos Margučio, nes ji yra visų partijų partija."
Taigi Margutis sugebėjo aiškiai ir patraukliai duoti leitmotyvą lietuviškoms programoms su paskata jas pradėti visose didesnėse Amerikos lietuvių kolonijose.

Philadelphijoje tokiu pradininku buvo Petras Petraitis, gimęs 1907 metais Homestead, Pa. Šis antros kartos Amerikos jaunutis lietuvis, energingas ir talentingas, pradėjo studijuoti inžineriją, bet perėjo į muziką ir, pasiblaškęs po kelias lietuvių parapijas bevargonininkauda-mas, atsirado Philadelphijoje ir dainavo Civic operoje solistu — baritonu. Tebūdamas tik 24 metų amžiaus, Philadelphijoje 1931 (ar tik nesekdamas chicagiškiu A. Vanagaičiu?) jis pradėjo leisti dvisavaitinį žurnalą "Naujos mintys". Tuoj pradėjo ir pirmąją Philadelphijos lietuviams   radijo  programą.   Tikslios tos programos pradžios nepavyko nustatyti. Pagal patirtus to meto liudininkų pareiškimus, tai buvę pavasarį, apie Velykas. Taigi pirmosios Philadelphijos lietuvių radijo programos gimtadienis būtų 1931 balandžio vidurys.

P. Petraičio žodžiui po metų nutilus ir pačiam Petraičiui iš Philadelphijos išvykus, pietinės Philadelphijos prekybininkai Domininkas ir Petronėlė Antanaičiai 1933 metais pradėjo savo programą, ištvėrusią net 18 metų, t.y. iki 1951. Ją jau yra girdėję ir iš Vokietijos stovyklų atvykusieji naujieji ateiviai. Jos turinyje buvo duodama geresnės muzikos, nevengta įjungti ir lietuviškos minties su lakesniu žodžiu, pakviečiant paskaitininkus, paminint lietuviams reikšmingesnius įvykius. Šioje programoje pasigirsdavo ir naujųjų ateivių žodis. Pats Antanaitis buvo muzikos mėgėjas, turėjo gražų tenorą, o Antanaitienė buvo dainininkė ir pianistė. Tačiau ši programa irgi buvo pirmiausia komercinė ir, skelbimams sumažėjus, 1951 sausio gale sustojo. 1954 Domininkas Antanaitis mirė, o Petronėlė Antanaitienė išvyko į New Yorko valstiją. Philadelphijoje liko Antano Dziko Šv. Jurgio parapijos vargonininko, vedama radijo programa, veikusi nuo 1937 lapkričio 9. Karo metu A. Dzi-kui techniškame programos darbe nemažai talkino Dainos choro vadovas Vladas Norkus-Norton.
Tuo pat laikotarpiu buvo pradėjęs kasdieninę (!) radijo programą, norėdamas sekti chicagiškio Vanagaičio pavyzdžiu, pietinės Philadelphijos krautuvininkas Kazimieras Kisielius, tačiau jis neištvėrė nė pilnų metų.
Šalia Antano Dziko iš tos pačios WTEL stoties philadelphijiečiai 8 metus dar girdėjo sekminininko Antano Talačkos religinį pusvalandį, kuris nutilo 1959.

Antanas Dzikas staigiai mirė 1954, iškalbėjęs philadelphijiečiams 17 metų, o jo programą perėmė ir iki 1962 liepos tęsė Šv. Jurgio parapijos vargonininkas Stasys Petraitis. Tai geros valios čiagimis lietuvis, kurio tautiniam sąmoningumui susiformuoti, atrodo, daug padėjo Antanas Dzikas. Stasys Petraitis programą buvo praplėtęs, prie šeštadieniais perduodamos valandos pridėdamas pusvalandį trečiadieniais.

Su Stasio Petraičio vestąja Antano Dziko vardo programa ir pasibaigė Philadelphijos senosios, gražios ir įdomios pastangos tarnauti lietuvybei per radiją skambančiu lietuviškuoju žodžiu. Tačiau ir vėl tenka pabrėžti, kad visos tos programos buvo komercinės. Išsekus apmokamiems skelbimams, kai jos jokio pelno programų direktoriui, kaip tada buvo įprasta vadinti programų vedėjus, nebeduodavo, sustodavo.

1950 metų sąvartoje senoji Philadelphijos lietuvių kolonija išgyveno ryškų pakitimą: į apsilpusią senųjų lietuvių organizacinę veiklą gaiviu skersvėju padvelkė naujųjų ateivių banga, pradėjusi steigti savąsias organizacijas. Tais metais į Philadel-phiją jau buvo atvykusių per 800 vadinamųjų "dypukų". Jie jau 1949 čia suorganizavo Tremtinių draugiją. Atsirado choro užuomazga, tautinių šokių būrelis, pradėjo veikti ateitininkai, skautai, pasirodė atvežtųjų politinių bei ideologinių sąjūdžių užuomazgos. Pradėjo veikti net dvi lituanistinės mokyklos. Bažnyčios papilnėjo. Lietuvių Tremtinių draugijai persiorganizuojant į Lietuvių Bendruomenę, iškilo ir kultūrinės-patriotinės radijo programos reikalas, kuriam daugiausia rūpesčio parodė to meto pirmosios Philadelphijos LB apylinkės valdybos kultūrinės komisijos vedėjas kun. St. Raila. Didžiausias kliuvinys buvo lėšos, nes besi-kuriantieji naujieji ateiviai dar negalėjo tokiems reikalams daugiau aukoti, o vietos biznieriai ir laisvųjų profesijų žmonės buvo užsiangažavę Antano Dziko programai ir nejautė reikalo remti naująją. Pagalba atėjo iš Liberty Federal Savings and Loan Association, vadinamo lietuviško banko, kuriam vadovavo sąmoningas antros kartos lietuvis Charles Che-ledinas. Jo duotoji reklama įgalino jaunutę LB apylinkę pradėti radijo transliacijas, nuperkant iš Antano Dziko valandinės programos 10 minučių bendruomeniniam žodžiui skleisti. Tokiu būdu 1953 sausio 3 ši bendruomeninė programa ir buvo pradėta. Tačiau 10 minučių laike nebuvo įmanoma išsitekti, ir po 3 mėnesių, t.y. balandžio 1 buvo pasirašyta pusvalandinei programai sutartis su WDAS, o balandžio 11 dieną 9 v.v. iš WDAS stoties Philadelphijos lietuviai išgirdo muzikinį signalą iš melodijos "Lietuviais esame mes gimę". Taip gimė pirmoji ir turbūt vienintelė radijo valanda, kuri yra tiesioginėje Lietuvių Bendruomenės padalinio žinioje.

Archyve yra išlikusios to meto Philadelphijos LB apylinkės valdybos Bendruomenės Balso redakcinio kolektyvo, į kurį įėjo prof. J. Puzi-nas, prof. A. Salys, K. Ostrauskas, A. Gaigalas, V. Volertas ir B. Raugas, Bendruomenės Balso programoms vesti taisyklės. Ten pasakyta, kad toji radijo valandėlė veikia Philadelphijos lietuvių bendruomenės vardu ir jos vardas yra Lietuvių bendruomenės balsas. Jos yra 3 tikslai: populiarinti bendruomenės idėją, ugdyti tautinę kultūrą ir kovoti dėl Lietuvos laisvės. Šių tikslų besiekiant, kolektyvas sudaro darbo planą. Programoje turi būti kultūrinė dalis, vietinė kronika ir skelbimai. Į šias dalis įpinama daina bei muzika. Redakcinis kolektyvas ruošia programų turinį, o transliacijų talkininkais kviečia pranešėjus.

Pradžioje šiai bendruomeninei programai kaip redakcinio kolektyvo vyr. redaktorius vadovavo Kostas Ostrauskas, talkinamas Adolfo Gaigalo. Įdomu prisiminti to meto Draugo korespondento V.S. (V. Volerto) žodžius, parašytus Drauge 1953 liepos 7: "Kiekvieną šeštadienį programą redaguoja ir praveda kitas redaktorius, tuo būdu nereikia šiam darbui prirakinti vieno žmogaus, gi klausytojams maloniau išgirsti vis naują balsą". Į tai verta atkreipti dėmesį, artėjant į Bendruomenės Balso   trisdešimties   metų   sukaktį.
Pirmasis Bendruomenės Balso kolektyvas išdirbo nepilnus metus. Prof. J. Puzinas išvyko redaguoti Lietuvių Enciklopedijos (tačiau net ir po jo mirties Bendruomenės Balso programose pasigirsta jo žodžiai iš magnetofoninių juostelių). Tuoj pasitraukė K. Ostrauskas. Pasitraukė ir A. Gaigalas su prof. A. Saliu. Programoms redaguoti teliko V. Volertas ir B. Raugas. 1954 rugsėjo pabaigoje darbo reikalais iš Philadelphijos į Baltimorę išvyko ir Vytautas Volertas. Iš pradinio Bendruomenės Balso kolektyvo teliko B. Raugas. Jis sutiko tvarkyti Bendruomenės Balso transliacijas. Jo pastangomis į Bendruomenės Balso redakcinį kolektyvą atėjo ir ilgokai išdirbo A. Klimas, A. Šileika, V. Mu-raška, J. Skladaitis, K. Kazlauskas ir H. Savickas. Šiame laikotarpyje buvo griežtai žiūrėta, kad Bendruomenės Balso programos būtų dvibalsės, t.y. jas skaitytų vyriškas ir moteriškas balsas.

Aplinkybių verčiamas, iš Bendruomenės Balso vyr. redaktoriaus pareigų 1956 gegužės mėn. išėjo ir B. Raugas. Pareigas tuometinės LB valia perėmė A. Gaigalas, kuris šiame darbe ištesėjo iki 1963 (išdirbęs 7 metus). Jis, tvarkydamas BB redakcinius darbus, yra parodęs daug kūrybinio polėkio, gražaus sumanumo, kantrybės bei nuoširdaus bendruomeniškumo. Nuo 1961 pabaigos BB pradėjo transliuoti 1 val. programas.

Adolfą Gaigalą pakeitė Henrikas Savickas, į Bendruomenės Balsą įsijungęs labai santūriai, baidydamasis atsakomybės ir teisindamasis savo amžiaus jaunumu. O vis dėlto Philadelphijos BB H. Savicką turi ilgiausiai ištverusį šiame darbe: BB tarnyboje jis jau baigia trisdešimtmetį. Jo atsakomybei Philadelphijos Lietuvių Bendruomenės patikėti BB steigėjų principai yra tebepuoselėja-mi kiek skirtingiau, nes pakito gyvenimo sąlygos, bet nuo pagrindinio principo — būti LB evangeli-niu žodžiu — nenukrypta. Ne H. Savickas, bet LB apylinkė už jį atsako.

Į BB darbą buvo ir tebėra įsijungęs didelis redaktorių, paskaitininkų ir pranešėjų būrys. Štai jie abėcėlės tvarka: Aleknaitės (Norvaišienė Darvyda ir Dantienė Regina), R. Buivydaitė - Mironienė, Daria Čepulytė - Dragūnienė, A. Danta, V. Didelytė, A. Gaigalaitė, A. Gaigalas, J. ir E. Gailai, A. Gečys, D. Nenortaitė-Jakienė, J. Janulaitis, S. Jurskytė, V. Karaliūtė, M. ir L. Kaulinytės, K. Kazlauskas, R. Kazlauskienė, A. Klimas, B. Majauskas, P. Mašalaitis, G. Mironas, V. Mu-raška, K. Ostrauskas, E. Pumpolytė, R. Puodžiūnaitė, J. Puzinas, M. ir B. Raugas, H. Savickas, J. Skladaitis, A. Šalčiūnas, E. Šaulytė, A. Šileika, V. Romanauskaitė-Puzinienė, A. Salys, E. Šaulytė, A. Šileika, E. Žilienė, V, Volertas. Be čia paminėtų, paskaitomis bei pranešimais talkino: J. Ardys, J. Bubelis, J. Česo-nis, K. Čikotas, V. Gruzdys, Z. Jankauskas, A. Jurskis, S. Jurskytė, J. Kananavičius, G. Mačiūnienė, V. Maciūnas, V. Mikėnienė, D. Muraš-kaitė, N. Norkienė, kun. K. Sakalauskas, R. Salytė, M. Staneikienė, J. Stiklorius, J. Strolia, A. Vaškelis, V. Volertas ir eilė kitų. Be to, daugybė pravažiuojančių ir trumpam sustojusių Philadelphijoje žinomesnių tautiečių buvo prašyti tarti žodį BB programoje. Neužmirština, kad j šią programą buvo įjungiami šeštadieninės lituanistinės mokyklos mokiniai, ateitininkai bei skautai. Taigi BB programos turinys buvo įvairus ir turtingas savo dalyvių skaičiumi.

Iš to matyti, kad BB ne žaismui atėjo į gyvenimą. Jis lietuvį auklėjo, informavo, guodė, stiprino. Tačiau už visa tai Philadelphijos Lietuvių Bendruomenei teko pakelti nemažą finansinę naštą. Nuo 1953 iki 1981 BB kainavo 160 tūkstančių dolerių. 130 tūkstančių gauta iš skelbimų, bet 30 tūkstančių sukaupta iš mūsų visuomenės. Štai ir 1981 metų BB išlaikyti įvykdytoje akcijoje sudėta 5 tūkstančiai dolerių. Tai aiški rodyklė, kad philadelphi-jiečiai pasisako už BB gyvybę.

Ar tikrai apsimoka šitokia radijo programa?
Šitokį klausimą statė ir Margučio radijo programos steigėjas Antanas Vanagaitis. 1932 birželio 25 Margutyje jis rašė: "Čikagos ir apylinkės lietuviai klausotės kas vakarą 10 valandą žinių, pranešimų, garsinimų, dainų, muzikos, pasikalbėjimų, vaidinimų eta, etc. . . . Gal kas paklausite, ar apsimoka? Žinoma, kad ne. Visas lietuvybės darbas nuo Donelaičio, Daukanto, Kudirkos, Valančiaus, Basanavičiaus laikų neapsimokėjo ir neapsimokės. Tai yra pasišventimas !" Iš tikrųjų tai ir yra pasiaukojimas lietuvybei, lietuviškam darbui, savo tėvų žemei.

Kai buvo minima BB 15 metų sukaktis, prof. J. Puzinas, vienas iš pirmųjų BB redaktorių, klausdamas pabrėžė: "Atsiranda skeptikų, keliančių klausimą, argi reikalingas Bendruomenės Balsas. Į šį klausimą tenka atsakyti tvirtu "taip".

Šitokiu atsakymu, perbėgus mintimis Philadelphijos radijo programas, tenka daryti išvadą, kad ne tik Philadelphijos lietuvių radijo programa, viena pirmųjų įsijungusi į lietuvybės gyvybės išlaikymą svetimose žemėse ir į ryžtą kovoti už Lietuvos laisvę, bet ir visos kitos lietuviškai kalbančios radijo programos turėtų likti gyvos, kol Lietuvai išauš laisvės rytas. Tos, nors ir komerciniu pagrindu egzistuojančios, vis tiek palaiko lietuviškos gyvybės ugnį.    Balys Raugas