Eilėraščiai |
Parašė LIDIJA ŠIMKUTĖ |
Kęstutis Zapkus : Argolio vaizdas iš lėktuvo (1980) Akrilis ant popieriaus. 28 in x 81 in LAIPTAIS AUGA RYTAI Ruduo. Grįžau namo. Laiptais auga rytai, Nuaidėję Gregorianiški choralai sklaisto tikrovę. Viskas tylu, Namai maži ir Rūbai ankstūs. Man einant, verkė laiptai, Skundėsi nueitas takas, O paliktas žvilgsnis kartojo Giesmių Giesmę: Sugrįžk, sugrįžk, Sulamita . . . DELNŲ LIŪDESYS Vyno skonis Vilgo prakaito rūgštį. Delnų liūdesyje Slypi keršto ašmenys, Kraujo lašas Sugriauna Pašventintų namų pamatus. Kieme: melancholiškos dainos, sutrūnijęs daržas. Imbiero kvapas ir Laikrodžio tiksėjimas, Kambaryje. BŪTI UGNIMI Tavo balsas balta ugnimi uždegė dieną — kupiną džiaugsmu, spindinčią nykstančiom spalvom. Tarp kalbančių spyruoklių, Noriu kopti aukštyn, Ir šauktis, Geltonos, Raudonos Ugnies. Būti ugnimi, Mylėti, tikėti, Džiaugtis ir kentėti. DĖMĖ Tylos šešėlis praskleidė rytą, Palaidojęs vakaro nerimą. Ištirpęs sapnas, Paliko kartėlį lūpose ir sąmonėje dėmę. Mano tyla pasislėpė tavyje. Nykūs žingsniai nuaidėjo tarp išdilusių namų ir gatvių. Nublankęs žodis Kaustėsi krūtinėj Nerasdamas supratimo. Bet tyla, tyloj tylėjo. PO MĖLYNĖS ANTKLODE Atsigaivinusi skaidriu vandeniu, Užmiršusi viską, Rašau eiles po mėlynės antklode. Širdyje plasnoja paukščiai, Kraujuje tykšta žuvys, Kūnas — žodžio ieškanti Mintis. Norėčiau būti vaisius sode: be dienų ir be naktų. Norėčiau numest geismus, kaip gėlės numeta žiedus. Norėčiau prinokti, prisipildyti visatos nektaru. NEŽINIA Diena, prasidėjusi vaikų klegesy, Suskilo beviltiškame vakare. Palikau siauras gatves, liūdną saulėleidį, apskarusį mėnulį. Seku nežinią, alkį, pavojų. Imk peilį. Atpjauk man riekę laiko. Noriu maitinančios dienos Iš tavo rankų. KĘSTUTIS ZAPKUS FIKTYVI JŪRA (1960) Akrilis ant popieriaus 20 in x 81 in |