DAIL KĘSTUČIO ZAPKAUS MENINIAI LAIMĖJIMAI Spausdinti
Parašė Vaidotas Užupis   

Jau dvidešimt metų tarptautiniuose dailės sluoksniuose garsėja Kęstutis Zapkus. Aukščiausią garbę jis pasiekė praėjusiais metais, kai Carne-gie Instituto muziejus Pittsburghe surengė jo tapybos darbų parodą, kuri tęsėsi visą vasarą. Kolekcionierių susidomėjimas Zapkaus menu buvo didelis — visi paveikslai parduoti. Tų pačių metų rudenį šio dailininko paroda atidaryta ir Huntingtono muziejuje Long Islande, o 1982 metais sausio - balandžio mėnesiais jo tapyba rodoma viename garsiame muziejuje Londone, Anglijoje. Dailininkas yra visiškai atsidavęs menui. Turi dvi studijas — vieną New Yorke, antrą — East Marion, Long Islande. Jo parodas Amerikoje ir Europoje rengia Paulą Cooper galerija (New Yorke).

Apie šį jauną lietuvį dailininką buvo rašyta Aiduose 1974 m. 6 nr. ir įdėti keli jo kūriniai. Šiame žurnalo numeryje plačiau apibūdinama jo kūryba, ypač atsiremiant žymių meno kritikų vertinimais. Taip pat ir tekstas iliustruojamas jo darbų nuotraukomis.

Kęstutis Zapkus yra gimęs 1938 m. Žemaitijoje, Dubikinėje, Mažeikių aps. Išsimokslino Chicagoje. Čia lenkė lituanistinę mokyklą, dalyvavo tautinių šokių grupėje, veikė skautuose. Chicagos Meno institutą jis baigė 1960 m. Ten, Jaunimo centre, skautai akademikai surengė ir jo pirmąją tapybos parodą, į kurią buvo pakviesti amerikiečiai meno kritikai. Žymus kritikas Franz Schultz tą Zapkaus parodą pavadino "geriausia, surengta tais metais". Beveik visus paveikslus nupirko Gress meno galerija. Tai buvo smarkus paskatinimas jaunam dailininkui veržtis aukščiau. Po to meno studijas jis dar gilino Syracuse universitete, baigdamas jį magistro laipsniu. Po to, gavęs Ryer-son stipendiją į meną gilinosi Paryžiuje. Nuo 1965 metų gyvena New Yorke.

Sunku čia būtų tiksliai suminėti visas jo surengtų parodų vietas bei datas. Taip pat gautus išskirtinus pažymėjimus. Primintina bent tai, kad Kęstutis Zapkus Chicagos antrajame meno festivalyje jau 1962 metais laimėjo pirmąją premiją — 2500 dol. Vėliau jis gavo National Endow-ment for Arts ir New Yorko valstybės CAPS (Creative Artists Program) premijas tolimesniam tobulinimuisi mene. Zapkui pavesta sukurti ir Lincoln Centro 15 metų sukakčiai plakatą, kurio pagaminta 11,000 egz. ir pelnas skirtas menui puoselėti. Jo kūryba išsamiai apibūdinta leidinyje "Kes Zapkus Paintings 1968-1978" parodos proga Cincinnati, Ohio, Meno centre. Ten pateikiamas ir Zapkaus parodų ilgas sąrašas.

1980 metais apie Zapkų buvo pagamintas 40 minučių spalvotas filmas "Su dažais ant drobės: Kes Zapkus" (With Paint on Canvas: Kes Zapkus). Filme minima, kad dailininkas gimė Lietuvoje ir atvyko į JAV 1947 metais. Nuo 1958-ųjų metų jo kūriniai rodomi didžiuosiuose JAV ir Europos muziejuose bei galerijose.
Dabar pravartu pasiklausyti, ką sako kitataučiai meno kritikai apie Kęstučio Zapkaus kūrybą.

Cincinnati miesto Dabartinio meno centro (The Contemporary Arts Center) direktorius Robert Stearns savo įvade į Zapkaus parodos katalogą rašo, kad dailininko negalima susieti su jokia dabartine meno mokykla; jo priėjimas prie meno labai individualus: "Zapkus semiasi iš begalės įvairiausių dabarties bei praeities šaltinių ir kuria asmenišką vaizdinių simbolių ir signalų žodyną".
Dienraščio The Neto York Times (1979.V.13) meno kritikas John Rus-sell Zapkaus drobėse mato "spalvos ir ženklo interakciją", kurios išdava "intelektuali, ir juslinga". Pasak Russellio, Zapkaus paveikslų "jausmo skalė pažymėtinai erdvi, kiekvienas paveikslas paremia kitą, ir iš šios parodos išeini, jausdamasis, kad čia buvo įkūnytas stambus užmojis".

Kitame straipsnyje (The Neto York Times, 1979.V.25) Russell vadina Zapkų dailininku kuris pasižymi savo "tikslų didumu": "Jo užmojai platūs ne tik fiziniu mastu , bet taip pat dėl jo pasiryžimo kiekvienoje naujoje drobėje sutelkti visą įmanomą ženklų šeimą. Šiuose paveiksluose akivaizdi sistema, bet taip pat iš jų byloja jausmas, kad joks ženklas negali vienas pats atstovauti visai žmogiškai patirčiai .... Tai ne iš anksto apspręstas menas — tai menas, kuriame sistema ir spontaniškumas sugyvena ir pasiekia ypatingo poveikio".

Kita The Netv York Times (1981.XI.27) kritikė Grace Glueck vadina John Weber galerijoje išstatytus Zapkaus paveikslus "virtuoziškais". Paveikslas "Kolizijos linkme" (Collision course) yra "didžiulės apimties ir pilnas gyvybės" kūrinys, kuris "bematant pagriebia žiūrovo dėmesį ir jo nepaleidžia". O žurnale The Village Voice (1979.VI.4) kritiko Peter Franko žodžiais, "naujuose Zapkaus paveiksluose spalva ir struktūra pasiekia tokio įkarščio, kad (žiūrovo) akis jaučiasi, tarsi, ji suktųsi skalbimo mašinoje".
Daugelis kritikų nurodo glaudų ryšį tarp Zapkaus tapybos ir muzikos. Martica Sawin taip rašo žurnale Arts Magazine (1979 birželio nr.): "Įsivaizduokit, kad jūs 35 minutes klausėtės Beethoveno kvarteto ir įsidė-mėjot kiekvieną melodijos padalinį, taip kad ir pavieniai elementai, ir bendras poveikis jums tapo prieinami drauge. Žiūrėt į Zapkaus paveikslą, tai tas pat kaip akimis aprėpti visą kvartetą, sugebant tyrinėti kiekvieną melodijos vienetą ir neskubant analizuoti kiekvieną kvarteto dalį. Zapkaus paveikslai yra taip ankštai susiję su muzikinės struktūros dėsniais, kad, į juos žiūrint, neišvengiamai jaučiama muzikos srovė. Skirtumas tas, kad čia pirmiau aprėpiama garsų visuma, o po to aptinkami sudėtingi ryšiai tarp atskirų dalių. Spalvos-garso lygiavertiškumo ieškojimas . . . čia atranda vieną pilniausių įsikūnijimų

Tapybos-muzikos sąskambį Zapkaus drobėse pastebi ir Enquirer kritikas Owen Findsen, kuris savo straipsnį pavadina "Zapkus tapo simfonijas drobėse". Kitaip į dailininką žiūri kritikas Ted Castle. Pripažindamas Zapkaus tapybos ryšius su muzika, jis žurnale Art Forum (1981 m. kovo nr.) vadina jį "vienu iš nedaugelio menininkų, kuriuos galima klasifikuoti, kaip epiškus." Tokį įspūdį kritikui palieka Zapkaus paveikslas "Modernus karas" (Modern War-fare), vienas jo "didžiausių, geriausių ir išsamiausių" kūrinių. "Šiame ir kituose paveiksluose — rašo Castle, — Zapkus mus suveda su abstrakcija, kuri yra pilnutinai prasminga. Čia spalvingai išvystomos toli atgal siekiančios ir ateitin šaunančios idėjos. Mano nuomone, paveikslas "Modernus karas" yra nuostabus paveikslas. Jis kupinas spalvos ir drauge bespalvis; pasižymi piešinio ryškumu, bet ne per daug primena mėgiamus objektus; visiškai savitas ir baigminėje išdavoje — pilnas siaubo nuojautos".

Castle pastebi, kad Zapkus "nekenčia karo". Kritikas informuoja, kad Zapkus gimė Lietuvoje ir praleido pirmuosius šešerius savo gyvenimo metus karo ir jo "baisių pasėkų" sūkuryje. Užgrobus Pabaltijo tautas, Zapkus su motina tapo pabėgėliais.

Pabrėždami Zapkaus savitumą kritikai mini ir jo dvasinius sąlyčius su kitais dailininkais. Martica Sawin Zapkaus drobėse įžiūri analitinio kubizmo, Mondriano, Matisse, ir Seurat užuominas. Owen Findsen tvirtina, kad "pirminis Zapkaus įkvėpimo šaltinis yra klasikinė tapyba". Jis nutapė visą seriją paveikslų Velasąuezui pagerbti. Viena jo juoda drobė primena Monet vandens lelijas nakties metu, o devynis mėnesius tapytas paveikslas, dedikuotas Henri Matisse' ui, kurio spalvoto popieriaus iškarpos sužavėjo Zapkų.
Po kitataučių pasisakymų apie Zapkaus kūrybą įdomu pasiklausyti ir lietuvių menininkų balso.

V. Vizgirda Lietuvių Enciklopedijos 35 tome rašo: "Įsigilinęs į moderniosios dailės ieškojimus ir atradimus, Zaplois surado originalų formų ir spalvų abstraktinio komponavimo bruožą. Dažnu atveju didelio formato drobėse su gero skonio nuojauta jis sprendžia monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos problemas. Detalėse atpažįstamos realios gamtos formos, tapybinių plokštumų priemonėmis įsijungia į bendrą apstrakčios kompozicijos ritmą".

V. Krištolaitytė Aidų 1974 m. 4 nr. papildo ankstesnius apibūdinimus, ypač iškeldama Zapkaus kūrybos muzikinį bruožą. — "Stebint iš toliau Zapkaus kūrybą per metų eilę, ji kaip brangakmenis sužibo. Pačios formos susmulkėjo. Buvo laikas, kai buvo galima jo formas apčiuopti, nors jos jau buvo pavirtę, pabirę virtinėm, fugom, kaip Bacho gaidos ir garsai popieriuje bei drobėje. Dabar jau drobės skamba pilnoj orkestra-cijoj, pilnoj begalybėj, lyg būtum didelėj salėj ir ore jaustum muzikos virpėjimą, pakėlus galvą virš paties orkestro".
Meno mylėtojams nemažiau įdomūs ir paties Zapkaus pasisakymai apie meną, ypač savo kūrybą. Tai aptinkame minėtame filme straipsniuose.

"Tapymas, — kalba jis. — tai -sudėtingas žaismas, kurį aš žaidžiu kasdien su religiniu atsidavimu . . -Aš išdėstau savo mintis, suglaustai pasisakau apie tai, kas reiškia būti gyvu . . . būti žmogumi. (Į drobę) sudedu viską, ką žinau apie gyvenimą ir meną". Paveikslai Zapkui yra "ypatingų minties formų užfiksavimas", bandymai "padaryti dailų, įformintą objektą, kuris nusipelno kontempliacijos".

Kritikas Owen Findsen laikraščio Enąuirer skiltyse cituoja šiuos Zapkaus žodžius:
"Mane labai jaudina jausmas, kad visi daiktai koegzistuoja vienu metu; idėja, kad šią akimirką nuspalvina ir persunkia visi kiti patyrimai ir kad visi tie patyrimai kažkaip tebėra mano viduje. Tas jausmas stumia mane kurti labai sudėtingus, bet. iištiek mano kontroliuojamus paveikslus.
"Anksčiau dailė susidėjo iš vaizdą. Bet šiandien vaizdus daug ler B gaminti foto aparatu; mm pusių bombarduoja vaizdai — filmai, televizija, plakatai. Todėl aš pradėjau ieškoti kitų, tikrų  tapybos  šaknų.
Padariau išvadą, kad tapyba turi būti nereprezentacinė ir turi remtis forma.
"Kadangi tapyba visad rėmėsi vaizdais, paveikslo forma visad susidėdavo iš vaizdo, paveikslas ką nors vaizduodavo. Aš ieškojau skirtingos tapybinės formos — tokios sudėtingos, kaip muzikinė kompozicija, kaip simfonija".

Apžvelgus Kęstučio Zapkaus laimėjimus dailėje, mums, lietuviams, lieka tik džiaugtis ir net didžiuotis, kad štai tarptautinio meno panoramoje turime tokią skaidrią pažibą. Įdomu bus sekti ir jo tolimesnį kelią. Būdamas jaunas, Zapkus turi laiko dar labiau sužibėti ir pateikti išliekantį įnašą į šio amžiaus meną. Tuo jis gali išgarsinti ir savo tautą.

Kęstučio Zapkaus kūryba labiau turėtų susidomėti lietuviai, ypač gyveną didmiesčiuose, kur vyksta jo parodos. Labai tiktų ir mums patiems surengti šio dailininko parodas specialiomis progomis, kaip simpozi-niuose suvažiavimuose, Vasario 16-osios minėjimuose ir t.t. Turbūt lengviausia būtų kviesti Zapkų į bendrąsias rinktinių lietuvių dailininkų parodas. Tai pakeltų jas, praturtintų nauju įnašu. Taip pat būtų naudos, jei Zapkaus parodos amerikiečių meno galerijose bei muziejuose būtų skelbiamos ir mūsų spaudoje, nes ne daug kas gali sekti visus meno įvykius šio krašto gausiuose dienraščiuose bei žurnaluose. O yra žmonių, kurie mielai lankytų šio dailininko parodas, jeigu iš anksto žinotų, kada ir kur jos rengiamos.

Vaidotas Užupis