BERNARDO BRAZDŽIONIO ŽODIS LRD VISUOTINIAME SUVAŽIAVIME Spausdinti
Parašė BERNARDAS BRAZDŽIONIS   
Paskutinis žymesnis LRD visuotinis suvažiavimas įvyko Chicagoje, 1956 birželio 30 dieną Sherman viešbutyje, Kultūros kongreso rėmuose.
Prezidiumą sudarė trys ir šiame suvažiavime dalyvaują asmenys, būtent Alė Rūta, Leonardas And-riekus ir šių žodžių autorius ir kiti du — Jeronimas Cicėnas ir Emilis Skujenieks (jau miręs). Paskaitą susirinkime skaitė iš Vokietijos atvykęs dr. Jonas Grinius tema "Lietuvių rašytojams aktualios problemos". Tarp senų veidų, kaip Kleopas Jurgelionis, matėsi ir jaunų, kaip Algimantas Mackus . . .

Pagal įstatus draugija visuotinius susirinkimus šaukia kas treji metai. Gyvenimas parodė, kad tai nerealu. Dėl nuotolių Amerikoje ir dėl finansinio narių nepajėgumo teko pereiti į korespondencinį veikimą: tuo būdu priimami nauji nariai, neperiodiniam biuletenyje keliami ir svarstomi įvairūs draugijos veiklos klausimai, informuojami nariai apie valdybos veiklą ir draugijos būklę, renkamos valdybos.

Draugijos valdyba, nariams pasikeičiant, o pirmininkaujant Ben. Ba-brauskui, veikė su užsidegimu ir energija.
Po dviejų kadencijų nepaprastai veiklios valdybos, ypač jos pirmininko Babrausko, Chicagoje, išrinkus valdybą New Yorke su pirm. Juozu Tysliava, veikimas atslūgo. Netrukus pats pirmininkas mirė. Veikla gerokai sulėtėjo. Draugijos premijai suma, kuri būdavo surenkama iš dosnių mecenatų, jų ilgai nesuradus, atsiliko dviem metais. Informacija aptilo.

Bet draugija veikė, dirbo atskiri jos nariai, kaip, pavyzdžiui, Stepas Zobarskas, įkūręs Manyland Books leidyklą leisti lietuvių literatūros kūrinius angliškai ir jai vadovaująs iki šiolei. Jis išleido kelias dešimtis mūsų klasikų ir dabarties rašytojų veikalų ir istorinių bei politinių raštų. Jis vienas padarė nepalyginamai daugiau už gausiai finansiškai remiamas ir pinigingas institucijas. Iš jo leidyklos leidinių į amerikiečių skaitymų knygas įėjo J. Biliūno klasiškas kūrinys "Brisiaus galas", iš Manyland Books į tarptautinius leidinius pateko keletas kitų mūsų beletristų, o per jo išleistą "Skruzdėlytę Greitutę" Vyt. Tamulaitis gavo Kanados valdžios užsakymą parašyti apysaką jaunimui ir $9,000.00 sumą.

Draugija vėl atkuto, draugijos valdybai perėjus į Chicagą su pirmininku Aloyzu Baronu. Užmegzti kontaktai su amerikiečių ir kitų tautų rašytojais, su laikraščių redakcijomis.

Kadencijai pasibaigus, nauja valdyba išrinkta vėl New Yorke. Šį sykį valdžia pateko į geras rankas, atsivėrė naujas draugijos veikimo lapas. Su veikla įeita į amerikiečių sluoksnius, pirmininkas L. Andriekus gavo progos Amerikos poetų sąjungoje paskaityti paskaitą apie lietuvių literatūrą ir jos situaciją okupuotoje Lietuvoje ir išeivijoje. Jų biuletenis visa tai aprašė pirmuose puslapiuose.
Tarp kitų darbų, išverstas ir Londone "Index" žurnale atspaustas režisieriaus Jono Jurašo dramatiškas laiškas. Draugijos vardu pasiųstas memorandumas Australijos ir N. Zelandijos ministeriams pirmininkams dėl Lietuvos de jure pripažinimo Sovietų Rusijai.

Negalint sušaukti visuotinio susirinkimo, pats pirmininkas Leonardas Andriekus aplankė 5 vietoves, kur padaryti susitikimai su nariais, pasitarta veiklos reikalais, surengta literatūros programų: Los Angeles, Clevelande, Montrealy, Chicagoj ir New Yorke. Be to, draugijos iniciatyva, suredaguota (St. Santvaras) ir išleista Fausto Kiršos pomirtinė poezija "Palikimas" ir Antano Tūlio pomirtinių raštų tomas "Inteligentų stalas" (red. VI. Kulbokas).

Sueita į kontaktą su Solženicyno leidžiamu "Kontinent", ten atspausta draugijos pasisakymas, poezijos vertimų.
Su kitų tautų rašytojais ryšį palaikė draugijos vicepirm. Algirdas Landsbergis, kuris, būdamas egzilų rašytojų skyriaus pirmininku, turėjo progos pakeliauti po svetimus kraštus, dalyvauti PEN klubo suvažiavimuose. Vėliau PEN klubo suvažiavimuose dalyvavo ką tik atvykęs iš Lietuvos Tomas Venclova, skaitė ten savo kūrybos, informavo apie rašytojų padėtį okupuotoje Lietuvoje. Keliones finansavo VLIKas ir Lietuvių Bendruomenė; nuvykta į Australiją. Švediją, Ispaniją, Belgiją.

L. Andriekaus vadovaujama valdyba, nerasdama su kuo pasikeisti, išbuvo tris kadencijas, kol pagaliau atidavė tą naštą tolimam užkampiui, Amerikos Laukiniuose Vakaruose tūnančiai Los Angelei.

Be draugijos organizacinės veiklos, pastebėtina keletas atskirų narių pasireiškimų: R. Šilbajorio angliškai parašyta "Perfection in Exile", ir Kazio Bradūno redaguotas kelių autorių veikalas "Lietuvių literatūra svetur 1945-1967". Kaip ir papildant okupuotoje Lietuvoje išleistos antologijos "Lietuvių poezija" du tomus, K. Bradūnas sumaniai pridėjo III-čią tomą, į jį sukaupdamas išeivijoje rašančių poetų kūrybą, tų poetų, kurie ten buvo sumenkinti arba visai aplenkti.
Pranas Naujokaitis atliko milžinišką darbą, parašydamas "Lietuvių literatūros" istorijos 4 tomus. Tai kapitaliniai, kad ir ne be trūkumų, veikalai.

Reiktų paminėti ir atskirus narius, išleidusius poezijos, beletristikos ir kitokio žanro knygų. Tai rodo, jog kūrybinis lietuvio rašytojo potencialas nemenkėja, jog sukuriama išliekamos vertės veikalų, garbingai pa
laikant lietuvių literatūros tęstinumą išeivijoje.

Per tą nuo Chicagos suvažiavimo trukusį netrumpą laikotarpį buvo skiriama kasmetinė LRD premija, kurios mecenatais anksčiau yra buvę atskiri asmenys (dr. kun. J. Prunskis...), organizacijos, o nuo 1969 metų mecenatu tapęs Lietuvių Fondas, iš karto tūkstančiu dolerių, gi paskutiniaisiais metais pakėlęs iki dviejų.

Akademinis sambūris Montrealyje įsteigė Vinco Krėvės vardo premiją, skiriamą kas antri metai. Prieš porą metų LB Kultūros taryba, gausiai remianti kitų menų atstovus, pradėjo skirti premiją už literatūrą, teikdama 3 tūkstančius dolerių. Pastarosios abi bendradarbiavo su LRD, į jury komisijas pasitelkdamos LRD valdybos skiriamus atstovus.

Dar pridėjus visą eilę literatūrinių konkursų, atrodo, kad rašytojams teka pieno ir medaus upės — tik maudykis!
Pamažu nubyrant vyresniesiems skaitytojams ir nepriaugant jaunų, labai mažėja knygų tiražai, ir leidėjai autoriams nemoka jokio honoraro. O tai jau yra nenormalu. Rašytojo darbas pasidaro aukos darbu, už kurį kartais, išleisdamas knygą, jis pats turi dar primokėti. Kai Kultūros taryba paskelbė, kad ji kartu su knygomis premijai priima ir rankraščius, abu kartus rankraščių gavo daugiau negu knygų, ir abu kartus buvo premijuoti rankraštiniai veikalai. Autoriui dvigubas pliusas: ir premija, ir lengviau surandamas leidėjas, nes premijuotą knygą skaitytojai labiau perka.

Per mano apžvelgtą laikotarpį draugija neteko 38 narių, žymių mūsų literatūros kūrėjų ir kritikų. (Jų sąrašą matote atminimo lentoje).

Bet per tą laiką draugija pasipildė naujomis jėgomis: štai jų sąrašas pagal įstojimo į draugiją metus: Jankutė, Grincevičius, Almenas, Sadūnaitė, Raphaelis Sealy, Lember-tas, Mironas, Antanaitis, K. Keblys, Bagdanavičius, Gražytė, Saulaitytė, Šilbajoris, Švabaitė, Bindokienė, Kavaliūnas, Lukšytė, Volertas, Cinzas, Skrupskelytė, Tenisonaitė, Ma-tore, Meras, Girdžius, Sluckaitė-Ju-rašienė, Radžius, Rimas Vėžys, Juodvalkytė, Bilaišytė, Pečiūraitė, Pautie-niūtė, Mikailaitė, Pakalniškytė-Gir-niuvienė, Venclova, Visvydas, Jūra-gis, Mykolaitytė-Slavėnienė, Veš-čiūnaitė, Melnikas, Zdanys. Viso 40. Prieauglis nedidelis — tik 2. Yra vilties, kad šios dienos narių susirinkime draugija gali padidėti dar bent 5 nariais.

"... Sėdėjimas Šeiniaus, Vaižganto, Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės kėdėje yra ne tik garbinga teisė, bet ir atsakinga pareiga", — rašė Benediktas Babrauskas, baigdamas 7 metų pirmininkavimą ir valdžią perleisdamas New Yorko rašytojams. Pridursiu: čia tenka ne tik sėdėti, bet ir dirbti. Noriu pasidžiaugti mūsų valdybos narių kolegišku darnumu, nežiūrint asmeninių įsitikinimų skirtumų.   Dėkoju   vicepirmininkui   ir biuletenio redaktoriui Railai, nariui Visvydui, o ypatingai nuostabaus pareigingumo sekretorei Alei Rūtai, kuri ėjo dvejas pareigas: sekretorės ir iždininko. Ačiū!

"Bet kokie nesutarimai ir ginčai stengtasi likviduoti taip, kad ligi šiol LRD Garbės teismas neturėjo progos nė susirinkti", — rašė ką tik minėtas Babrauskas.

Neturėjo ką veikti Garbės teismas nė vėliau, ir gamtos vegetacijos principu, kaip nereikalingas ir neveiklus organas visai atrofavosi. Renkant dabartinę valdybą, berods, Garbės teismas nebuvo nė pasiūlytas. Taip ir veikiam be jo, pasibaram, pasipešam ir be Teismo vėl susitaikom.
To linkiu ir šiam suvažiavimui.