MŪSŲ BUITYJE Spausdinti
—    Arkivysk. Jurgio Matulaičio beatifikacijos byla, užsitęsusi 29 metus, baigta popiežiaus Jono Pauliaus II dekretu, kuriuo skelbiama, kad jo dorybės buvusios heroiškos. Bylos eiga palyginti labai trumpa. Kartais panašūs beatifikacijos procesai užtrunka kelis šimtus metų. Šiuo popiežiaus dekretu jau atlikti visi formalumai arkivysk. Jurgiui Matulaičiui paskelbti palaimintuoju. Betrūksta tik bent vieno mediciniškai pripažinto nepaprasto pagijimo (stebuklo), išmelsto užtariant arkivysk. Matulaičiui. Šventųjų skelbimo bylos eiga yra labai sudėtinga. Ja rūpinosi marijonų vienuolijos įgaliotas atstovas (prokuratorius) T. Juozas Vaišnora, M.I.C.
—    JAV prez. Ronald Reagan, remdamasis Atstovų rūmų narių prašymu, paskelbė birželio 14-tą Baltijos laisvės diena, o liepos 19 d. paskelbė Pavergtų tautų savaitę. Ta proga į prezidentūrą buvo sukviesti Sovietų okupuotųjų kraštų atstovai. Gausiai dalyvavo ir Lietuvių bendruomenės bei mūsų politinių organizacijų vadovai.
—    Pabaltijo valstybes prieš 60 metų de iure pripažino JAV. Ta sukaktis liepos 28 d. paminėta Atstovų rūmuose. Kalbėjo 20 kongresmanų, reikalaudami Pabaltijo valstybėms laisvės.
—    Telšių ir Kaišiadorių vyskupijoms popiežius Paulius Jonas II paskyrė vyskupus apaštalinių administratorių titulu. Telšių vyskupijai paskirtas kun. Antanas Vaičius, kuris jau pakonsekruotas vyskupu; Kaišiadorių vyskupijai — vysk. Vincentas Sladkevičius, buvęs tos vyskupijos augziliaru, bet negalėjęs eiti pareigų. Jį komunistai buvo ištrėmę į Paberžę, Biržų rajone.

—    JAV LB Kultūros taryba 1982 metų Lietuvių Bendruomenės Literatūros premiją skirs už 1981 ir 1982 metais išleistus lituanistinės tematikos humanitarinio turinio mokslo veikalus arba eseistinių straipsnių rinkinius. Premijoms tinka ir nespausdinti veikalai, rankraščiai, nesvarbu kada parašyti. Veikalai gali būti lietuvių arba anglų kalba. Jei veikalas išspausdintas, jo siunčiama 5 egz.. Jei rankraštyje, pakanka vieno nuorašo. Siunčiant pridedamas lydraštis su autoriaus pavarde, adresu ir telefono numeriu. Premijos siekti gali viso pasaulio lietuvių išeivijos kūrėjai. Paskutine data veikalams įteikti — 1982 m. gruodžio 31 diena. Vertinimo komisija bus paskelbta vėliau.
—    "Aušros" šimtmečiui paminėti savaitraštis Dirva skelbia 2,500 dol. romano konkursą, kurio mecenatas yra Simas Ka-Šelionis. Konkurso taisyklės: romano temą pasirenka pats autorius; rankraštis, rašytas rašomąja mašinėle su dvigubu tarpu, ne-trumpesnis, kaip 200 psl. ir pasirašytas slapyvardžiu; prie rankraščio uždarame vokelyje, pažymėtame slapyvardžiu, turi būti autoriaus vardas, pavardė, adresas ir telefonas; laikas rankraščiui gauti — 1983 m. gruodžio 1 d.; Dirva turi teisę spausdinti rankraštį dalimis laikraštyje ir be papildomo atlyginimo išleisti knyga. Rankraščiams siųsti adresas: Dirva, Aušros šimtmečiui atžymėti romano konkursui, P.O. Box 03206, Cleveland, OH 44103. Vertinimo komisija bus paskelbta vėliau.
—    Los Angeles Dramos sambūris skelbia dramos veikalo 2000 dol. konkursą ir kviečia dalyvauti viso laisvojo pasaulio rašytojus. Tema pasirenkama laisvai. Veikalas taikomas nedideliam teatro kolektyvui, neilgesnis, kaip dviejų su puse valandos. Rankraščiai rašomi mašinėle ir pažymimi slapyvardžiu. Atskirame vokelyje su slapyvardžio užrašu pažymimas autoriaus vardas, pavardė, adresas ir telefonas. Rankraščio įteikimo data — 1983 m. sausio 1 d. Adresas: D. Mitkienė, 2610 Griffith Pk. Blvd., Los Angeles, CA 90039. Vertinimo komisija bus paskelbta.
Vliko pirm. dr. Kazys Bobelis praėjusį pavasarį lankė Australijos lietuvius.
—    Dr. Povilui Rėklaičiui š. m. gegužės 20 d. suėjo 60 metų amžiaus. Šis nuoširdus Aidų bendradarbis gyvena Vokietijoje ir dirba J. G. Herder Instituto bibliotekoje. Dr. Rėklaitis yra paskelbęs daug raštų iš Lietuvos meno ir architektūros istorijos, ikonografijos ir kultūros istorijos Vokietijos moksliniuose žurnaluose, knygose ir enciklopedijose.
—    Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos suvažiavimas įvyks lapkričio 25, 26. 27, 28 d. St. Petersburge, Floridoje. Programa pagal sritis padalyta į penkiolika sekcijų.
—    Ann Jillian — Jūratė Nausėdaitė pradėjo garsėti televizijos srityje. Ypač ją iškėlė gegužės 2 d. vakarą per ABC televizijos stotį rodomas filmas "Mae VVest", kuriame ji atliko pagrindinį vaidmenį. Ši lietuvaitė yra nuoširdi ir Lietuvai. Ji nevengia dalyvauti delegacijose pas žymius JAV asmenis okupuotos Lietuvos reikalais.

—    Latvių tautinė opera "Banuta" birželio 5 d. koncertiniu būdu pastatyta didžiojoje Camegie salėje New Yorke. Ši opera, kurios kompozitorius yra Al-freds Kalninš, o libretistas Arturs Kru-minš, mums yra tuo įdomi, kad veiksmas, kaip atrodo, vyksta senovės Lietuvoje, turbūt Mindaugo laikais. Veikėjai — su lietuviškais vardais. Kelis kartus atvirai minima Lietuva. Kai 1905 m. buvo parašytas libretas, nei Lietuvos, nei Latvijos pasaulio valstybių tarpe dar nebuvo. Autorius maišė abiejų tautų praeitis. Mažai atpažįstama istorija — daugiau legendinių įvykių. Bet operoje daug patriotinės dvasios. Ji pirmą kartą pastatyta Rygoje 1920 m. ir po to dažnai kartota. Užsienyje "Banuta" matoma pirmą kartą. Camegie salėje kunigaikščio Daumanto ir karaliaus Valgudžio vaidmenį atliko bosas-baritonas Algis Grigas iš Chicagos. Banutos partijai dainuoti pakviesta garsioji operų solistė Maralin Niska. Kiti solistai buvo latviai. Dirigavo Andrejs Jansons. Jam diriguojant, giedojo Latvių koncertinis choras ir Bronxo meninio ansamblio orkestras. Klausytojų susirinko apie 2500. Tarp jų buvo New Yorko apylinkės lietuvių.
—    Baltia yra New Yorke įsisteigusi pabaltiečių kultūrinio bendradarbiavimo draugija, kuri gana aktyviai judina šių tautų šviesuomenę. Kasmet ji surengia bent dvi dailės parodas, sutelkdama pa-baltiečius dailininkus. Gegužės 8-9 tokia jungtinė dailės paroda buvo Kultūros židinyje New Yorke. Dalyvavo šie lietuviai dailininkai — Elena Kepalaitė, Vladas Žilius, Vida Krištolaitytė, Elena Ur-baitytė. Draugijos Baltia iniciatorė ir uoliausia darbuotoja yra Alina Staknienė. Draugija įsteigta 1977 m.