LITERATŪRINIŲ PREMIJŲ ŠVENTĖ NEW YORKE Spausdinti
Parašė L.A.   


Po premijų įteikimo programos. Iš kairės: Aleksandras Vakselis, LB New Yorko apygardos pirm., Leonardas Andriekus, vadovavęs programai, Bernardas Brazdžionis, laureatas, Br. Vilius Smiddy, atlikęs koncertinę programą, Anicetas Simutis, Lietuvos gen. konsulas, T. Paulius Baltakis, pranciškonų provinciolas, Leonardas Žitkevičius ir Paulius Jurkus, laureatai. Nuotr. L. Tamošaičio
 
Gegužės 14 d. Kultūros židinyje New Yorke buvo įteiktos LB Kultūros tarybos 9 premijos kultūrinėje srityje pasižymėjusiems asmenims (žr. Aidai, Nr. 3). Toje šventėje norėta pagerbti tik savuosius laureatus. Liko neįteiktos kitos premijos, tarp kurių Maironio vardo už poeziją, Juozo Gabės vardo — už poeziją jaunimui ir Aloyzo Barono — už novelę. Jų laimėtojai — Bernardas Brazdžionis, Paulius Jurkus ir Leonardas Žitkevičius. Taip pat ir Lietuvių Rašytojų draugijos valdyba pritarė, kad minėtos premijos būtų įteiktos atskirai, nes jos visos yra literatūrinės. Atskira premijų įteikimo švente norėta iškelti literatūrą, kuriai šiuo metu išeivijoje labai mažai berodoma dėmesio. Iškilmę surengti Lietuvių Rašytojų draugijos valdyba pavedė New Yorko apylinkės rašytojams. Jie tą uždavinį mielai priėmė, ir premijų įteikimo šventė su literatūros ir muzikos programa įvyko spalio 2 d. Kultūros židinyje.

Maironio vardo premijos mecenatas — Juozas Gabė, miręs prieš dvejus metus. Jo valią įvykdė velionio žmona Nelė Mazalaitė - Gabienė, kuri tapo mecenatė ir antrosios — Juozo Gabės vardo premijos už poeziją jaunimui. Jau 1981 metais Lietuvių Rašytojų draugijos suvažiavime Clevelande ji įteikė premijos pinigus — 2000 dol. Aloyzo Barono novelės premijos mecenatai yra Emilis ir Julija Sinkiai iš Los Angeles, Cal.

Premijų laureatai — Bernardas Brazdžionis, Paulius Jurkus ir Leonardas Žitkevičius — yra gerai pažįstami mūsų visuomenei ir kaip literatai, ir kaip kultūrininkai. Jų išsamus apibūdinimas reportažinio rašto ribose nebūtų įmanomas. Paliesime tik pagrindinius kūrybos bei veiklos bruožus.

Bernardas Brazdžionis, gavęs Maironio vardo poezijos 1000 dol. premiją už eilėraščių rinkinį "Vaidila Valiūnas" rankraštyje, yra įtakingas poetas, mylimas tiek išeivijoje, tiek okupuotoje tėvynėje. Tai lyg tautos balsas, šaukiąs į kovą su pavergėjais ir patriotiniu žodžiu gaivinąs visus. Rinkinyje "Vaidina Valiūnas", kurį Brazdžionis nuolat papildo naujų įvykių patriotiniais išgyvenimais, yra originali patriotinių - poetinių aktualijų mozaika. Bet patriotinė poezija — tai tik dalis Brazdžionio kūrybos. Jo poetinis įnašas į bendrąją mūsų poeziją yra labai spalvingas ir svarus. Tai pagrindinis lietuvių moderniosios poezijos šulas, praturtinęs ją bibliniais vaizdais ir pranašingomis ateities vizijomis. Jo giesmės skalė plati — nuo subtiliausių lyrinių posmų iki rūsčių dramatiškų proveržių. Brazdžionis reiškiasi keliais literatūros žanrais: poezija, kritika, literatūriniais vertimais ir poetinę kūryba vaikams Vytės Nemunėlio vardu. Tai sutelkta į 30 leidinių.

Paulius Jurkus — poetas, beletristas, žurnalistas, dailininkas ir visuomenininkas — yra populiarus ypač New Yorko apylinkėje. Jis labai apsunkintais darbais. Darbininką redaguoja nuo 1950 metų, anksčiau redagavo jaunimo laikraštį Ateitį, mokytojauja šeštadieninėje mokykloje, skaito paskaitas suvažiavimuose, Vaižganto klubo vardu organizuoja renginius, ypač dailės parodas ir literatūrinius vakarus, dekoruoja Kultū-roc židinio patalpas ir atlieka daugelį kitų visuomeninių patarnavimų. Tai matant, lengva pamiršti, jog Paulius Jurkus taip pat ir rašytojas — nepriklausomos Lietuvos kaimo, vadinamų inteligentų gyvenimo ir legendinės tikrovės sumanus vaizduotojas. Jurkus yra išleidęs 4 savo knygas, tarp kurių simbolinę poemą Juodvarniai. Jis laimėjo dvi premijas — Juozo Gabės poezijos jaunimui 500 dol. premiją už humoristinę poemą "Kiškis Piškis pas Gediminą" ir Aloyzo Barono vardo 500 dol. premiją už novelę "Bokštas".

Leonardas Žitkevičius, gavęs Juozo Gabės 500 dol. jaunimo poezijos premiją už eilėraščių rinkinį rankraštyje "Aš nelauksiu, kol užaugsiu", yra poetas humoristas ir taip pat pasižymėjęs redaktorius. Jo stiprybė satyroje ir jaunimo literatūroje, kurią praturtino septyniais eilėraščių rinkiniais. Žitkevičius atiduoda kūrybinę duoklę ir suaugusiems, bet vis satyrinėje formoje. Žymią jo gyvenimo dalį atėmė redagavimas: Vokietijoje savaitraščio Žiburių, Jungtinėse Amerikos Valstybėse — savaitraščių Amerikos ir nuo 1968 metų Darbininko. Žitkevičius labiau telkiasi į raštą, kaip į visuomeninę veiklą. Jis itin gilinasi į praktinę lietuvių kalbą ir šioj srityje yra autoritetas.

Laureatams apibūdinti ir premijoms įteikti Lietuvių Rašytojų draugijos valdyba buvo įgaliojusi Leonardą Andriekų. Gavęs premijos pažy-mijimą ir čekį, kiekvienas laureatas tarė padėkos žodį. Juos žodžiu sveikino Lietuvos gen. konsulas Anicetas Simutis ir New Yorko LB apygardos pirmininkas Aleksandras Vak-selis. Po sveikinimų laureatai skaitė ištraukas iš premijuotųjų knygų.
Po literatūrinės dalies meninę programą atliko jaunas pranciškonas pianistas Br. Vilius Smiddy (apie jį plačiau rašoma 337 p.). Buvo labai įdomu išvysti pasaulinio garso pianistą, pranciškoniškame abite įžengiantį į sceną atlikti piano koncerto. Prieš pradėdamas skambinti, jis lietuvių kalba pasveikino klausytojus. Po to su giliu įsijautimu ir virtuoziška technika atliko šiuos lietuvių kompozitorių kūrinius: B. Dvariono "Šokį" ir "Valsą", G. Gudauskienės "Lapės šokį" ir V. Klovos "Dainelę", "Šokį", "Svajonėlę", "O kai aš". Po to skambino E. Griego "VVedding Day at Troldhaugen", Rachmaninovo
 
Juozas Gabė, mecenatas

"Prelude in G-minor", Chopino "Valsą in A-Flat", "Barcarole", "Po-lonaise in A-flat major" ir Scriabino "Etiudą in D-sharp minor". Br. Vilius newyorkiečių buvo priimtas su neaprašomu entuziazmu. Pasibaigus jo programai visi atsistojo ir ilgais plojimais reiškė nuostabą ir dėkingumą. Prašomas jis dar skambino vieną Rachmaninovo kūrinį.

Premijų įteikimo šventė laikytina pasisekusia. Atsilankė 200 literatūros ir muzikos mylėtojų. Po programos buvo vaišės: pradžioje visiems, paskui — laureatams ir jų bičiuliams. Vaišių metu svečiai ilgai dalinosi premijų įteikimo šventės įspūdžiais, ypač Br. Viliaus atėjimu bei jo nuostabiu skambinimu. Pokalbiuose linkėta, kad lietuviai pranciškonai išsaugotų šį nepaprastą talentą. Muzikai baiminosi, kad jo labai jautrių rankų, ypač pirštų, nesugadintų fizinis darbas, jeigu jis būtų užkraunamas.

Apskritai, premijų įteikimo šventė paliko daug mielų prisiminimų. Be to, buvo užmegzti glaudesni ryšiai su rašytojais ir atkreiptas visuomenės žvilgsnis į literatūrinę kūrybą. Tik apgailėtina, kad dėl nepalankiai susipynusių aplinkybių renginio proga nebuvo parduodamos nei laureatų, nei kitų lietuvių autorių knygos.
L.A.