KOPSIM VĖL Į KALNĄ |
Albinas Elskus — Obuolių žaidimas (1978). Ann Weinstein rinkinys Kopsim Į kalną, siauru akmenuotu taku, kol prieisim gelsvų gėlių išklotą plotą. Nusileidę, tarp siaustančių bangų, Apvaikštinėsim uolas, Nulaižydami druska apneštas lūpas. Vėjo mėtomi, lakstysim kaip žvėrys, Kol nukrisim žolėn, Stebėti paukščių skriejimą. Staiga, Baimės pagauti, Pakilsim ir nubėgsime prie medžio. II Kopsim vėl į kalną klausytis vėjo. Ten išvysim miestą ir tolimą jūrą. Svajonėmis sugrįšim į belaikį laiką ... Mintimis ištarsim pievai, Praeinančio debesio tylą, O akmeniui įrėšim saulės šilumą. Iš dangaus atsiųstas angelas, Atskleis sparnus ir palydės mus Iki nežinomo kranto. |