KOPSIM VĖL Į KALNĄ Spausdinti
Albinas Elskus — Obuolių žaidimas (1978). Ann Weinstein rinkinys

Kopsim Į kalną, siauru akmenuotu taku,
kol prieisim gelsvų gėlių išklotą plotą.

Nusileidę, tarp siaustančių bangų,
Apvaikštinėsim uolas,
Nulaižydami druska apneštas lūpas.

Vėjo mėtomi, lakstysim kaip žvėrys,
Kol nukrisim žolėn,
Stebėti paukščių skriejimą.

Staiga,
Baimės pagauti,
Pakilsim ir nubėgsime prie medžio.

II
Kopsim vėl į kalną
klausytis vėjo.

Ten išvysim miestą
ir tolimą jūrą.

Svajonėmis sugrįšim į belaikį laiką ...

Mintimis ištarsim pievai,
Praeinančio debesio tylą,
O akmeniui įrėšim saulės šilumą.

Iš dangaus atsiųstas angelas,
Atskleis sparnus ir palydės mus
Iki nežinomo kranto.