ŠV. KAZIMIERO RELIKVIJŲ PERKĖLIMO REIKALAI

VYSK. KAZIMIERO PALTAROKO PATEIKTI DOKUMENTAI I RELIGINIŲ KULTŲ REIKALŲ PIRMININKUI PRIE TSRS MINISTRŲ TARYBOS MASKVOJE Katedros Bažnyčios Tikinčiųjų Bendruomenės Vykdomojo Komiteto Vilniaus mieste PRAŠYMAS Pereitų metų spalio mėnesyje mūsų delegatų prašyta Jūsų palikti Katedros Bažnyčią religinio kulto reikalams. Tada buvo išdėstyta tie sumetimai, kuriais Komitetas vadovavosi, to prašydamas. Jų nekartosime. Užtat {rodysime, kad Komitetas neapsiriko, rodydamas tikslumą net būtinumą palikti Katedros Bažnyčią kulto reikalams. Kovo 4 d. Katedros Bažnyčios koplyčia, kurioje ilsisi šv. Kazimiero Relikvijos, buvo lankoma tūkstančių tikinčiųjų, nežiūrint, kad nebuvo jokių pamaldų dėl tos priežasties, kad nuo praeitų metų liepos Katedra palikta be kunigo. Prašome {sakyti, kad Religinių Kultų Reikalų įgaliotinis LTSR {registruotų Katedros Bažnyčią, kad būtų laikomos pamaldos seniausioje ir pranašiausioje Lietuvos bažnyčioje. Komitetas pildo ir nori ateityje pildyti visas pareigas Valstybei. Pavyzdžiui, sumokėta už šiuos 1950 m. draudimo mokesčių apie 5 tūkstančius rublių. Tačiau be kunigo ir pamaldų Komitetui bus labai sunku ateityje laiku mokėti mokesčius. Bet svarbiausia tai, kad tikintieji su skausmu žiūri { visų Lietuvos bažnyčių "Motiną", paliktą be kunigo ir pamaldų — ypatingai koplyčia su šv. Kazimiero Relikvijomis ir kapu, vienatinio Bažnyčios pripažintu Šventuoju — Lietuviu — yra brangiausias dvasinis Lietuvos lobynas. Tikybiniai jausmai Lietuvių tautos giliai {žeisti, jei tektų matyti šventas Relikvijas be koplyčios, pamūrytos vėlesnės šv. Kazimiero kartos (Jogailaičių) ir pasmerktos klajoti po kitas bažnyčias. Dėl to labai įsakmiai prašome duoti mums atsakymą { mūsų 1949 m. spalio mėn. prašymą palankia mums prasme, kaip mes čia pareiškiame. Vilnius, kovo 10 d. 1950 metų. Komiteto Pirmininkas Jonas Ušillls J. Slaveckis, M. Ošurks, V. Maluševičius II LIETUVOS TS RESPUBLIKOS MINISTRŲ TARYBOS PIRMININKUI Vilniuje Vilniaus Katedra nuo 1949 m. liepos 25 dienos palikta be kunigo. Nežiūrint pakartotinų Bažnytinio Komiteto prašymų grąžinti bažnyčią jos paskirčiai, neatsisakyta nuo sumanymo joje {rengti muziejų. 1950 kovo mėn. 31 d. tam tikra Komisija, pasikvietusi Katedros Komiteto pirmininką, pranešė: nuo šios dienos Katedra esanti Valstybės nuosavybėje: joje būsiąs {rengtas muziejus; kas būsią pripažinta kulto dalyku, tai būsią grąžinta . . . Nekalbant apie kitus, esančius Katedroj, tikybinius kulto reikmenis, savaime kyla klausimas, kas daryti su karalaičio šv. Kazimiero Relikvijomis, laikomomis karste ant altoriaus nuo 1636 metų tam tikslui karalių Šventojo giminaičio — Žygimanto ir Vladislovo prie Katedros pristatytoje koplyčioje. Palikus šv. Kazimiero palaikus, kaip eksponatą muziejuje, sukeltų didžiausią tikinčiųjų pasipiktinimą. Kelti kiton veikiančion Vilniaus bažnyčion?! Bet juk nė vienoje nėra dabar tam tinkamos vietos, ir vėl buių žmonių jaudinimas. Ieškant išeities, spontaniškai veržiasi galvon mintis: prašyti Lietuvos TS Respublikos Vyriausybę, kad šv. Kazimiero koplyčią su jo Relikvijomis paliktų religinio kulto reikalams; ją lengvai galime izoliuoti nuo muziejaus, atkalus uždarytas duris iš oro pusės. Prašymą patenkinus, atslūgtų religiniai katalikų jausmai, įžeisti uždarymu žymiosios istorinės viso krašto šventovės. Tais sumetimais mes drįstame kreiptis į Vyriausybę, kad nebūtume verčiami su mūsų Šventenybe kraustytis iš vienos vietos į kitą. Mes pasitikime Vyriausybės humaniškumu, jog uždarius Katedrą, bus paliktas religiniams tikslams šv. Kazimiero, vienatinio mūsų Šventojo, visos šalies Patrono muziejus, į šiaurę nuo Alpių puošniausias ir turtingiausias ankstyvo baroko paminklas, plačiau nebeminim sakralinės jo reikšmės. Vilnius, 1950 m. balandžio mėn. 26 d. (-) K. Paltarokas Panevėžio Vyskupijos Ordinaras Vilniaus Arkivyskupijos Kapitulinis Vikaras (-) J. Ellert Vilniaus Kapitulos Ekonomas III SSSR MINISTRŲ TARYBOS PIRMININKUI GENERALISSIMUI J. V. STALINUI Maskvoje Vilniaus Katedros Bažnyčia 1950 metų kovo 31 d. perimta iš tikinčiųjų bendruomenės Komisijos, kuri pareiškė Komiteto Pirmininkui, jog Katedros pastate bus įrengtas muziejus, o tikybinio kulto dalykai bus atiduoti tikinčiųjų bendruomenei. Pirmon vieton religinio kulto dalykų, esančių Katedroje, reikia statyti šv. Kazimiero Relikvijas, gulinčias karste ant altoriaus koplyčios, pastatytos Šventojo giminaičių karaliaus Žygimanto bei Vladislovo — tikslu specialiai parengti Relikvijoms Šventojo, vaikaičio Jogailos kapą, tinkamą Šventojo titului ir didybei giminės, sukūrusios Lietuvos valstybingumą. Toje koplyčioje — kape Šventojo Relikvijos ilsisi nuo 1636 m., o koplyčios požemiuose palaidoti Šventojo brolio — karaliaus Aleksandro palaikai bei koplyčios fundatoriaus — karaliaus Vladislovo širdis. Palikti šv. Relikvijas muziejuje, kaip eksponatą, būtų perdidelė širdgėla tikintiesiems. Perkelti Relikvijas į kokią kitą neuždarytą Vilniaus bažnyčią nelengvas dalykas. Reikėtų pastatyti, jei ne atskirą koplyčią, tai bent altorių karstui su šventais palaikais patalpinti; tas perkėlimas pareikalautų didelių išlaidų, ir vis tik paliktų tikinčiųjų širdyse graudų nuoskaudos jausmą: šv. Kazimieras — krašto Globėjas — netekęs savo koplyčios, pasmerktas klajoti. Mūsų manymu, yra būdas išvengti šitų nemalonumų, būtent — šv. Kazimiero koplyčią, esančią prie Katedros, palikti religinio kulto tikslams: izoliuoti nuo Katedros — muziejaus būtų nesunku: iš oro pusės padaryti koplyčion įėjimą irgi nesudaro rimtų sunkumų. Relikvijas palikus vietoje, tikintieji gaus galimybės duoti tikybinę garbę šventam savo Globėjui. Šitais sumetimais mes kreipiamės su prašymu atskirti šv. Kazimiero koplyčią nuo muziejaus ir palikti ją dabartinėje jos būklėje, kaip šventovę — šv. Kazimiero, Lietuvos Patrono kapą. Vilnius, 1950 gegužės mėn. 30 d. (-) Vyskupas Kazimieras Paltarokas Panevėžio Vyskupijos Ordinaras, Kapitulinis Vilniaus Arkivyskupijos Vikaras (-) Kan. Jonas Ellert    Vilniaus Kapitulos Ekonomas IV RELIGINIŲ KULTŲ TARYBOS PRIE MINISTRŲ TARYBOS ĮGALIOTINIUI LIETUVOS TS RESPUBLIKAI PRAŠYMAS Baigiasi jau antri metai nuo to laiko, kai Vilniaus Katedroje - Bazilikoje buvo nutrauktos pamaldos, o po to vietos valdžios organų buvo ji perimta, būk tai joje Istoriniam muziejui įrengti. Per praėjusį gana ilgą laikotarpį Katedroje neįrengtas Muziejus, nei kuri kita Švietimo - kultūros įstaiga. Priešingai, Katedros pastatas yra niekad nenaudojamas, tuščia patalpa, o kas dar blogiau, Katedros inventorius - turtas jau dviem atvejais buvo išvagiamas. Pagrobti ir tie inventoriniai kulto reikmenys, kurie pagal įstatymus priklausą kurios nors artimesnės Vilniaus miesto bažnyčios Komitetui. Visa tai leidžia galvoti, kad tikrumoje Katedros pastatas nėra reikalingas jokiai Lietuvos TSR Švietimo - Kultūros institucijai. Teko girdėti, kad jokia organizacija nenori Katedros perimti. Šitokių faktų vedinas Vilniaus Arkivyskupijos Valdytojas drauge su Kapitula kreipiasi į Didž. Gerb. Rel. Kultų Reikalų Tarybos LTS Respublikai Įgaliotinį, kad Katedrai būtų grąžinta tiesioginė jos paskirtis, t. y. būtų ji naudojama kulto reikalams. Taigi, prašome Didž. Gerb. Įgaliotinį duoti tolimesnę eigą šiam mūsų prašymui ir jį paremti, kad Katedra - Bazilika vėl būtų šventovė, o istoriniai jos paminklai bus išsaugoti. Vilnius, 1950.VI.12 ( - ) K. Paltarokas Panevėžio Vysk., Vilniaus Arkivysk. Kapitulos Vikaras (- ) Kan. J. Ellert Vilniaus Katedr.-Baz. Kapitulos Ekonomas V RELIGINIŲ KULTŲ REIKALŲ TARYBOS PRIE TSRS MINISTRŲ TARYBOS ĮGALIOTINIUI LIETUVOS TS RESPUBLIKAI Šventasis Kazimieras lietuviams yra brangus, o viso pasaulio katalikams žinomas ir šventas. Visi katalikų kunigai kiekvienais metais kovo mėn. 4 d. savo poteriuose — Brevijoriuje skaito apie Švento Kazimiero karstą esantį Vilniuje. Šventasis Kazimieras yra daugelio pasaulio bažnyčių Globėju: jos išpuoštos Šventojo paveikslais, skulptūromis, altoriais. Dabar, išskiriant Vilniaus Arkikatedros - Bazilikos inventorių, būtų tinkamiausias laikas šv. Kazimiero karstą su jo relikvijomis perkelti į kitą bažnyčią. Todėl ir prašome Didž. Gerb. įgaliotinio intervencijos, kad katalikams brangus karstas su Šventojo palaikais būtų leista perkelti kiton bažnyčion, kur būtų užtikrintas jo saugumas ir daroma jam pagarba. Vilnius, 1952 m. kovo mėn. 17 d. Nr. 258 ( -) K. Paltarokas Panavėžio Vyskupas, Vilniaus Arkivyskupijos Kapitulinis Vikaras ( - ) Kan. J. Ellert Kapitulos Ekonomas VI VILNIAUS KATEDROS-BAZILIKOS IR ŠV. KAZIMIERO RELIKVIJŲ PERKĖLIMO KLAUSIMAS Vilniaus Katedra - Bazilika nuo 1949 m. liepos mėn. 25 d. buvo palikta be kunigo. Nežiūrint asmeninės delegacijos Maskvon, raštu — mano ir Kapitulos atstovo kan. Jono Ellert Maskvoje ir Vilniuje pakartotinų prašymų grąžinti Katedrą jos paskirčiai, bent palikti katalikiškai visuomenei šv. Kazimiero koplyčią, kaip Šventojo mauzoliejų, žadant atkalti užmūrytas duris susisiekimui su švento Kazimiero Relikvijomis, vis gautas neigiamas atsakymas . . . 1950.III.31 tam tikra Komisija, pasikvietusi Katedros Vykdomojo Bažn. Komiteto Pirmininką, pranešė: nuo šios dienos Katedra esanti Valstybės nuosavybė; joje būsiąs {rengtas muziejus. Kas būsią pripažinta religinio kulto dalyku, tai būsią grąžinta . . . Kilo klausimas, kas daryti su šv. Kazimiero Relikvijomis, laikomomis nuo 1636 m. karste ant altoriaus tam tikslui pamūrytoje koplyčioje Šventojo giminaičių Žygimanto ir Vladislovo, karalių . . . 1952.IX.4 sukviestas pas mane Kapitulos posėdis, kuriame dalyvavo prel. Liucijonas Chaleskis, prel. Leonas Žebrovskis ir kan. Jonas Ellert. Buvo nutarta Šventojo Relikvijas perkelti šv. Petro ir Povilo bažnyčion, kaip į vieną meniškiausiai išpuoštą gipsatūromis ir esančią Vilniaus periferijoje, Antakalnyje. Vilnius, 1952.IX.4. ( - ) K. Paltarokas Panevėžio Vyskupas Vilniaus Arkivyskupijos Kapitulinis Vikaras VII ŠV. KAZIMIERO RELIKVIJŲ PERKĖLIMO REIKALU Relikvijų perkėlimas gerokai užtruko dėl sidabrinio karsto, kurį atsiėmus gadinasi koplyčios vidus, o šv. Petro ir Povilo bažnyčioje tenka daryti atitinkamus vietos ir laiko sąlygomis įrengimus. Pagaliau visos abejonės bei svyravymai buvo išaiškinti ir ryžtasi vykdyti 1950 m. rugsėjo 4 d. nutarimus. 1952.IX.24 susirinko pas mane nuo Kapitulos kan. Jonas Ellert, nuo miesto Dvasininkijos Aušros Vartų Klebonas ir Vilniaus Dekanas kun. Konstantinas Gajauskas ir šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kun. Mykolas Tarvydis. Pasikeitus nuomonėmis, nutarta: perkelti atskirai šv. Relikvijas, atskirai sidabrinį karstą. Perkėlimas daryti privatus. Sidabrinį karstą užlopyti pasidabruota skarda. Pritaikyti šv. Petro ir Povilo bažnyčios did. altorių karstui su Relikvijomis padėti. Prieš atsiimant šventas Relikvijas, apžiūrėti prie valdžios atstovų. Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje įvesti šv. Kazimiero šventę su Švč. Sakramento įstatymu, nukelti kovo 4 d. iškilmes į artimiausią sekmadienį. Visose Vilniaus bažnyčiose prie šv. Kazimiero altoriaus ar paveikslų iškabinti rėmuose po stiklu šv. Kazimiero litaniją, kaip priemonę Šventojo kultui gaivinti . . . Vilnius, 1952.IX.27. (-) Vysk. K. Paltarokas VIII VIII ŠV. KAZIMIERO RELIKVIJŲ PERKĖLIMAS Vykdant nutarimą perkelti šv. Kazimiero Relikvijas į šv. Petro ir Povilo bažnyčią Vilniuje, 1952.X.9 12 vai. susirinkome prie Katedros durų — aš, kan. Jonas Ellert, Vilniaus Dekanas Konst. Gajauskas, šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas, Rel. Kulto Įgaliotinio p. Pušinio įstaigos tarnautoja pil. Stankaitė, Venckutė ir Vilniaus Miesto Vykdomojo Komiteto fonotdielo atstovė Prokopjeva; ji atrakino bažnyčios duris ir visi nuėjome į švento Kazimiero koplyčią. Sukviesti darbininkai ėmėsi darbo nukelti sidabrinį karstą nuo altoriaus žemėn. Atvožus karstą, buvo išimtas iš jo medinis karstelis, apmuštas audeklu, ataustu auksu. Karstelis rastas užrakintas dviem raktais, apie kuriuos niekas nieko negalėjo pasakyti, kur jie būtų. Šventų Relikvijų apžiūros nebuvo galima padaryti. Nutartąją daryti prieš grąžinant į (žodis neišskaitomas) prirenkant raktus. Išnešus (duodant?) pagarbą iš Katedros karstelį, padėjome jį lengvos mašinos sėdynėje; aš pats ir kan. Ellert prisiglaudėme prie šoferio sėdynės, padarėme per miestą liūdną ( ....... ) tylomis kalbėdami rožančių, niekam nežinant, kokią brangenybę vežame. Prie šv. Petro ir Povilo bažnyčios šventoriaus vartų sutiko senelis kun. D-ras Juozas Stankevičius, bažnyčios vargonininkas p. Žebrovskis ir viena moterėlė. Nulydėjome šv. Relikvijas į dešinę koplyčią už presbiterijos, padėjome ant parengto altoriaus. Aš tylomis atkalbėjau naują šv. Kazimiero litaniją, kiti dalyviai kas sau pasimeldėme ir išsiskirstėme. Vėliau atvežtas sunkvežimiu sidabrinis karstas buvo paguldytas praeinamoje zakristijoje: čia bus jam padarytas remontas: pasidabruota skarda bus užtaisytas kairysis karsto šonas, kuris buvo priglaustas prie sienos. Jis koplyčioje, altoriuje priglaustas prie sienos, teturėjo medinę sienelę, apmuštą iš vidaus, kaip visas karstas, brangia medžiaga. Taip pat buvo užlopyta sidabrinės šv. Kazimiero statulėlės nugara: ji stovėjusi ant karsto nugręžta sienon nebuvo matoma, o naujoje vietoje apeinamas altorius. Vysk. K. Paltarokas IX ŠV. KAZIMIERO KOPLYČIOS VOTŲ GRĄŽINIMAS Senoje vietoje buvo palikę prie šv. Kazimiero altoriaus votai. Jie kabėjo iš abiejų altoriaus pusių, prikalti ant dviejų juodai nudažytų lentų, priglaustų prie marmurinių piliastrų. Tai padėkos ženklai už gautas malones per šv. Kazimiero užtarimą. Buvo deleguoti Vilniaus Arkivyskupijos Kancleris kun. Česlovas Krivaitis ir Panevėžio Vyskupijos kun. Ant. Gobis. 1953.1.17, dalyvaujant finotdielo pareigūnei Propjevai, votai buvo grąžinti. Jų priskaičiuota 192. Paprašius pravažiuojantį sunkvežimį, su dviem lentom, ant kurių buvo votai prikalti, nuvežta naujon šv. Kazimiero Relikvijų poilsio vieton. Čia tie votai pakabinti abipus Šventojo karsto. Duok, Dieve, kad jų skaičius didėtų, o šv. Kazimiero kultas klestėtų! Vilnius, 1953.1.17. ( - ) Vysk. K. Paltarokas X PERKĖLIMAS KARALAIČIO ŠV. KAZIMIERO RELIKVIJŲ ŠV. APAŠTALŲ PETRO IR POVILO BAŽNYČION UŽ DIDŽIOJO ALTORIAUS VILNIUJE 1953 M. GEGUŽĖS 10 D. 1.    1953.V.3 — visose Vilniaus bažnyčiose skelbiamos šv. Relikvijų perkėlimo iškilmės. 2.    1953.V.9 d. 19 vai. — išstatomos šv. Relikvijos ant Didžiojo Altoriaus laiptų žmonių pagarbai. 3.    V. 9. d. 19 vai. 15 min. — prie išstatytų šv. Relikvijų giedami Mišparai. 4.    Po Mišparų giedama Švč. Mergelės Marijos litanija su maldele į šv. Kazimierą. 5.    V. 10 d. 10 vai. 45 min. — J. E. Vyskupo KAZIMIERO PARTAROKO ingresas ir Ganytojiškas palaiminimas. 6. V. 10 d. 11 vai. — iškilminga procesija su šv. Kazimiero Relikvijomis: a) einant per bažnyčią, giedos choras lotyniškai šv. Kazimiero mėgiamąjį himną "Omni die dic Mariae"; b) išėjus iš bažnyčios, maldininkai giedos lietuviškai giesmę "Marija, Marijai Skaisčiausia lelija!"; c) priėjus bažnyčios galą — lenkiškai "Kto się w opiekę poda Panu sutemų". 7.    Po procesijos J. E. Vyskupo KAZIMIERO PALTAROKO LIETUVIŠKAS PAMOKSLAS. 8.    V. 10 d. 12 vai. —/. E. Vyskupo celebruojama iškilminga suma. 9.    Po sumos "Te Deum laudamus" et orationes pro Patria. 10. Jo Prakilnybės Prelato Leono ŽEBROWSKIO lenkiškas pamokslas.