AKADEMINIS GYVENIMAS Spausdinti
Parašė Red.   
Studijuoja arti 2.000 lietuvių

Surinktais apytikriais duomenimis, šiuo metu įvairius universitetus, konservatorijas ir kitas aukštąsias mokyklas lanko tremtyje iš viso arti 2.000 lietuvių, žinoma, daugiausia trijose vakarinėse Vokietijos' zonose, pirmoj eilėj amerikiečių. Vienos tik britų zonos aukštosiose Vokietijos mokyklose pereitą žiemos semestrą studijavo 440 lietuvių, o su 279 lietuviais, studijavusiais Hamburgo Baltų universitete, tas skaičius pa^ siekė 719. Vasaros semestrą studentų skaičius vokiečių universitetuose dar padidės. Bene daugiausia lietuvių yra Frankfurto un—te (per 200).

Daugiau kaip šimtas žmonių ruošia doktoratus, jų apie pusė jau turi parašę dizertacijas. Visa eilė lietuvių jau yra gavę daktaro laipsnius Frankfurto, Innsbrucko, Tiubingeno, Heidelbergo ir kituose universitetuose.

"Geriausios darbo sąlygos ar tik nebus studijuojantiems Švedijoje, kur jau visi lietuviai yra įsitraukę į darbus, paskum Šveicarijoje, nors ten UNRRA tremtiniams ir nutraukė savo paramą.

Romoje, Via Casal Monferrato 20, yra Lietuvių kolegija, pavadinta šv. Kazimiero vardu. Šv. Tėvas jai yra paskyręs 10.000 dolerių auką. Kolegijos pirmoju rektorium paskirtas kun. Tulaba. pirmaisiais kolegijos metais joje gyveno 23 kunigai ir 20 klierikų. Du iš jų įšventinti kunigais. Kolegijoj gyvenantieji studijuoja Gregorianumo ir Angeli-cumo universitetuose ir spec. institutuose. Teologiją studijuoja 8, filosofiją 3, orient. teologiją 2, šv. Raštą, krikšč. archeologiją ir bažnyt. muziką po vieną.

Giesseno universitete vasaros semestrą studijavo 10, o žiemos — 15 lietuvių studentų, daugiausia baigiančių ar berašančių doktoratus žemės ūkio ar veterinarijos srityse.

Freiburge iš 2.500 studentų 10% yra užsieniečių. Lietuvių yra apie 110, iš jų arti pusės studijuoja mediciną ir odontologiją, yra taip pat keli doktorantai. Sėkmingai dirba ir V. K. Jonyno Taikomojo Meno Institutas.

Heidelbergo universitete, se-niausiame Vokietijoje, studijuoja apie 100 lietuvių. Ypač įspūdingą akademikai ten surengė vas. 16 d.
minėjimą. Pilna un-to aula buvo prisirinkusi kviestinių svečių ir išklausė V. Jonuškaitės ir pianistės Rajauskaitės koncerto. Pamaldose dalyvavo un-to rektorius prof. Campenhausenas ir daugelis kitų žymių svečių o per iškilmingą priėmimą šiltą sveikinimo žodį pasakė buv. Vokietijos teisingumo minis-teris prof. Radbrachas. Išrūpintas leidimas leisti žurnalui anglų kalba, jo redaktorium išrinktas lietuvis. Ruošiami savaitiniai koncertai ir Žurnalistikos Institute diskusijų vakarai.

Gyviausiai akademinė ir kultūrinė veikla pasireiškia Pabaltijo universitete Hamburge, kur yra susirinkęs gražus lietuvių mokomojo personalo ir studentų būrys. Jis savo ruošiamais įvairiais pasirodymais, koncertais, popietėmis ir kultūrinėmis pramogomis žymiai prašoka lietuvių profesūrą ir studentus, gausiai susispietusius baigiamame likviduoti Miuncheno UNRRos universitete. Tikimasi betgi, kad Pabaltijo un-to neištiks panašus likimas.

Lietuvių kalba dėstoma Tiubingeno universitete ir Marburgo universiteto baltų mokslo prosemi-nare.
Erįangeno un-to studentai suruošė reprezentacinį koncertą un-te, į kurį atsilankė daugumas profesūros, JAV Raud. Kr. pirmininkas, karinio gubernatoriaus vietinio aviacijos dalinio karininkų grupė ir kt. Programą atliko lietuvių solistų trupė, dirigentas J. Kačinskas, klarnetistas Ambrozaitis ir Dillin-geno lietuvių vyrų balsų kvartetas.

Vilniaus un-te 1.626 studentai

Prof. Z. Žemaičio pranešimu, studentų skaičius Vilniaus un-te iš; 887 asmenų 1944 m. išaugo iki 1.626 šiais mokslo metais. Žymia dalimi atitaisyti ir un-to pastatai, auditorijos, laboratorijos ir kt. kabinetai.

Stulginskio ir Šalkauskio minėjimas Miunchene

Kovo 30d. Miunchene, Freimano stovykloje stud. at-kų inciatyva buvo suruoštas buv. Rešp. Prezidento Al. Stulginskio ir prof. St. Šalkauskio minėjimas. Apie Stulginskio gyvenimą ir veiklą pranešimą skaitė Miuncheno apylinkės komiteto pirmininkas V. Šmulkštys, o apie prof. St. Šalkauskį, ypač iškeldamas jo Rytų ir Vakarų kultūros sintezę, Erįangeno* vokiečių un—to docentas Dr. K. Cirtautas, kuris apie prof. Šalkauskio filosofines ir pedagogines problemas yra parašęs ir Drezdeno universitete 1943 m. apgynęs savo dizertaciją.
Meninėj daly Liet. Raudonojo Kryžiaus 1946 m. literatūrinės premijos laureatas K. Bradūnas paskaitė pluoštą jgimtosios žemės meilei ypač būdingos savosios poezijos, o solistai A. Paukštys ir St. Baranauskas, akomkonuojami prof. D. Konradžio, padainavo lietuviškų liaudies dainų ir rinktinių-arijų.