VOLE ŠOJINKA (WOLE SOYINKA) — NOBELIO PREMIJOS LAUREATAS Spausdinti
Vole Sojinka

1986 m. spalio mėnesį nigerijietis romanistas, poetas ir dramaturgas Vole Sojinka buvo paskelbtas Nobelio literatūrinės premijos laimėtoju. Jis yra pirmas Afrikos rašytojas, susilaukęs tokio pagerbimo. Iš spaudos pranešimų susiklijuoja toksai jo profilis.

Švedų Akademijos paskelbtame pareiškime sakoma, kad Sojinka nusipelnė premijos už savo "gyvybės ir įtampos" kupinus raštus, kuriuose jis derina savo Jorubos genties tradicijas su Vakarų kultūra, kurią jis įsisavino, gyvendamas kaip išeivis Europoje. Sojinka kuria "egzistencijos dramą plačioje kultūrinėje perspektyvoje ir su poetiniais antspalviais".

Visos Šojinkos knygos parašytos angliškai. Iš jų geriausiai žinoma "Žmogus mirė" (The Man Died), kurioje jis aprašo savo pergyvenimus Nigerijos kalėjime. Kelios jo pjesės pastatytos Anglijoje ir Amerikoje. Jo poetinės dramos "Mirtis ir karaliaus raitelis" (Death and the King's Horseman) premjera turėjo įvykti New Yorko Lincoln Center teatre 1987 m. kovo mėnesį.

Gimęs 1934 m. Nigerijoje, kuri tada dar buvo britų kolonija, Sojinka studijavo anglų literatūrą Anglijoje ir dirbo Londono Royal Court teatre. Sugrįžęs į Nigeriją 1960 m. su Rockefellerio institito stipendija, jis įsteigė savo dramos trupę "Masks" (Kaukės), kuri pastatė ir jo pjesę "Miškų šokis" (Dance of the Forests). Ją Švedų Akademija pavadino "afrikietiškų 'Vasarvydžio nakties sapnu' ". Jo paties žodžiais, šioje pjesėje jis skeptiškai žvelgia į taip "išgarbintą Afrikos praeitį".

1965 m. Sojinka buvo trumpai suimtas už reikalavimą paskelbti faktus apie "apgaulingus rinkimus". Nigerijoje 1967 m. įsiliepsnojus pilietiniam karui, jis vėl buvo areštuotas ir praleido beveik dvejus metus kalėjime už simpatijas "Biafros sukilėliams". Paleistas iš kalėjimo, jis paskelbė kovą Afrikos politikams, kurie, pasak jo, labai skubiai perėmė baltųjų privilegijas. Priespauda ir išdavystės tapo svarbios jo raštų temos.

Paklaustas, kodėl jis rašo angliškai, Sojinka atsakė, jog "Nigerija tebėra kolonijinė tauta, kuri dar nenusikratė kolonijinio laikmečio poveikio. Kadangi Nigerija turi kelias pagrindines kalbas, anglų kalba yra vienijantis veiksnys. Ironiška, kad tas veiksnys yra kolonijinių valdovų kalba. Mes gimstam".

Sojinka pasiūlė, kad Kisvahili būtų visos Afrikos kalba. "Aš nematau jokio prieštaravimo ir nesijaučiu kaltas, kad aš rašau ir bendrauju angliškai", pareiškė jis. Tuos kritikus, kurie tvirtina, jog jis per daug "europietiškas", Sojinka pavadino "neotarzanistais."

Nors Sojinka sakosi priklausąs politinei kairei, jis pareiškė nenorįs būti sutapatintas su "visais tais pseudostalinistais, leninistais, ir maosistais, kurie yra absoliučiai neproduktyvūs ir slepiasi už to terminologinio bombardavimo". Tačiau 1986 m. birželio mėnesį jis kaip Tarptautinio teatro

prezidentas liepė nuimti nuo "Tautų teatro" festivalio Baltimorėje scenos George'o Onvell'o "Gyvulių ūkio" (Animal Farm) spektaklį, prieš kurį protestavo Sovietų Sąjunga. Spektaklio režisierius, britų Valstybinio teatro direktorius Peter Hali, apkaltino Sojinka cenzūra ir pasidavimu sovietų spaudimui.

Nors Šojinkos pagrindinis taikinys yra juodosios Afrikos politiniai ir kultūriniai negalavimai, jis tebėra aistringas Pietų Afrikoje persekiojamų juodųjų gynėjas ir "apartheid" sistemos kritikas. Į klausimą, ar Nobelio premijos suteikimas jam palengvins diktatūrinėse šalyse gyvenančių rašytojų likimą, Sojinka atsakė: "Rašytojai prarado savo gyvybes ir yra už grotų, nes jie atsisakė eiti į kompromisą. Aš nemanau, kad premija atkreips didesnį dėmesį į jų kančias".

Nobelio premija Šojinkai nėra asmeninis laimikis. "Aš esu visos Afrikos literatūrinės tradicijos dalis", kalbėjo jis. "Afrikos literatūra visad buvo labai įvairi ir labai dinamiška". Apie savo kontinento literatūrą jis yra kalbėjęs Tarptautinio PEN klubo suvažiavimuose.

Premijos laimėjimas atkreipė didesnį pasaulio dėmesį ir į grynai literatūrines Šojinkos raštų savybes. Lietuvos spauda kol kas juo nesidomi.