DEVINTOJI PREMIJŲ ŠVENTĖ Spausdinti
Esame maža tauta tarp didelių kaimynų, tad norint išsilaikyti, turime apsiginkluoti kultūriniais ginklais. Tik stovėdami kultūriniai aukščiau mus supančios aplinkos, tegalime tikėtis išlikimo. Jeigu pažvelgsime į dabarties Lietuvą, tai matysime, kad rašytojai, menininkai ir kultūrininkai eina tautinio atgimimo ir Sąjūdžio pirmutinėse eilėse. Pagaliau sakoma, kad Lietuvos nepriklausomybė buvo plunksna iškovota. Bent tai yra tikra, kad plunksna atvedė iki Nepriklausomybės paskelbimo. Tad turime savo žvilgsnį bei mintis kreipti kultūrine linkme.

Premijų šventė nėra eilinis įvykis, tad turime jai pasirengti bei tinkamoje aukštumoje ją atlikti. Premijų šventė buvo surengta gegužės mėn. 20 d. Čikagoje, Jaunimo centre. Šventei rengti buvo komitetas, kurį sudarė: Birutė Jasaitienė, Matilda Marcinkienė, Halina Moliejienė, Vida Monkutė, Irena Polikaitienė, Živilė Šilgalienė ir JAV LB Kultūros taryba.

Prieš prasidedant šventei, mažojoje salėje buvo pasižmonėjimas: susipažinimas, susitikimas su toliau gyvenančiais ar rečiau matomais svečiais. Norintiems veikė bufetas, viduryje salės buvo stalai su skoningai (ir skaniai)  parengtais  užkandžiais  (hors d'oeuveres). Tokiais atvejais visuomet yra progos susitikti senus pažįstamus, kurių ir veidai dažnai jau pamiršti. Taip besišnekučiuojant, pradėta raginti užimti vietas salėje.

Didžioji salė buvo gražiai išpuošta: eilė stalų, o per vidurį ilgas vadinamasis "garbės" stalas. Prie šio stalo buvo kortelės ir pažymėtos vietos. Rašantysis susiranda savo "garbingą" vietą — net po baldakimu (balkonu). Pasigirsta maršo garsai ir į salę su vėliavomis ir simboliais pradea žygiuoti laureatai, dvasiškiai, generalinis konsulas, mecenatai ir LB Kultūros taryba. Visiems suėjus i sceną ir užėmus vietas, sugiedotas Tautos himnas. Invokacijai sukalbėti pakviestas kun. Antanas Saulaitis, S.J. Kultūrininkams ir kūrėjams prašydamas Sutvėrėjo paramos, į Jį kreipėsi šiais žodžiais: "Kuris savo kūrybinga ranka sutvėrei visatą, palaimink kūrėjus ir čia susirinkusius." Dalia Kučėnienė, LB Kultūros tarybos pirmininkė, pirmiausia padėkojo buvusiai Kultūros tarybai, kuri "prieš devynetą metų pasodino šį gležną kultūros medelį: Kultūros premijų šventę. Apsikabinę ir veidu į Lietuvą, pažvelkime ir į išeivijos kūrybinį veidrodį".

alt
Premijų įteikimo šventėje: iš kairės — dr. Petras Jonikas, Andrius Kuprevičius, Zita Sodeikienė, Vincas Dovydaitis, kons. Vac. Kleiza, dr. Antanas Razma, Marija Remienė, Stasys Baras

Programai vadovauti pakviesta akt. Nijolė Martinaitytė, Kultūros tarybos vicepirmininkė, kuri pradėjo Nykos Niliūno poezijos posmais. Prasidėjo laureatų kvietimas ir apdovanojimas. Pirmuoju buvo iššauktas dr. Petras Jonikas, kuris už savo veikalą "Lietuvių kalba ir tauta amžių būvyje" gavo LB premiją. Marija Remienė susirinkusius supažindino su laureato biografija. Už savo mokslinį veikalą "Tautos atminties beieškant", LB premiją gavo Algirdas Greimas (gyv. Prancūzijoje). Jam negalint dalyvauti, premiją priimti buvo įgaliota jo bičiulio našlė Birutė Drungienė. Nenoriu eiti į smulkias detales, tik pažymėsiu, kad laureatas turi garbės doktoratus net iš keturiasdešimt universitetų (tikslų skaičių gal ir jis pats užmiršo). Lietuvių Fondo skirtą muzikos premiją gavo prof. Andrius Kuprevičius. Lietuvių Fondo skirtą teatro premija teko Los Angeles Dramos sambūriui, vadovaujamam Petro Maželio ir Vinco Dovydaičio. Žurnalisto premija paskirta Vytautui Meškauskui (nedalyvavo), Dirvos bendradarbiui. Premijos mecenatas — Lietuvių Fondas. Radijo premija įteikta Juozui Stempužiui, ilgamečiui Clevelando "Tėvynės garsų" programs vedėjui. Jis taip pat yra Clevelando Tautybių radijo sąjungos pirmininkas. Savo padėkos žodyje Stempužis pažymėjo: "Esame tik našlaitėliai lietuviškos kolonijos pakraštyje, tad labai malou būti pastebėtiems ir įvertintiems". Susirinkusius su laureatu supažindino Stasys Baras, LF tarybos pirm.

Dabar keletą žodžių apie pačią premijų įteikimo eigą. Orkestrui grojant ir laureatą iššaukus į scenos priekį (visai bereikalingai), jį palydėdavo jaunuolis su jo kūrybai skirtingu simboliu. Vieniems rašalinė su žąsies plunksna, kitiems radijo transmiteris su žaibais ir 1.1. Kai iššauktasis stovi rankas grąžydamas, tuomet supažindintojas susirinkusiems pasako, kada laureatas gimė ir kada jis pradžios mokyklą baigė... Baigus supažindinimą, laureatui ant kaklo užkabinamas medalis ir įteikiamas vokas. Po to — laureato žodis. Kaip jau minėjau, sėdėjau pagarbioje vietoje po "baldakimu", tad ne viską ir tegirdėjau. Nenorėdamas ko nors iškraipyti, čia kalbų turinio neminėsiu. Tik priminsiu, kad Lietuvos generalinis konsulas Vac. Kleiza vaizdžiai pasveikino laureatus ir pasigėrėjo šios šventės idėja: "Kai šaltas Siaurės jūros bangas skrodžia lietuviškos jachtos, mes čia susirinkome pasidžiaugti savo kultūriniais laimėjimais. Kol pas mus bus gyvas kūrybinis momentas, tol išliksime ir mes."

Po to perskaityti sveikinimai raštu. Perskaitė Eduardas Tuskenis. Sveikinimai buvo buvusių ir dabartinių veikėjų. Kai kurie iš jų labai ištęsti. Atrodė, kad šia proga buvo norinčių savo pareklamuoti. Užtektų gi paminėti, kad gauti tokie ir tokie sveikinimai. Nereikalingi įterpimai tik mažina šventės įspūdį. Po ištęstų sveikinimų pagaliau buvo pradėta meninė programa.

Pirmiausia pasirodė Dariaus Polikaičio muzikinis ansamblis, kurį sudaro dainos grupė, susidedanti iš Dariaus Polikaičio, Lino Polikaičio, Audriaus Polikaičio ir Vido Neverausko. Grojant Povilui Stroliai, Tomui Stroliai ir Zigmui Mikužiui, jie padainavo Dariaus Polikaičio kompozicijas: "Ryto malda" — žodžiai K. Bradūno, "Aukštielnikas" — žodžiai A. Gustaičio ir "Tik po audros" — žodžiai B. Brazdžionio. Po jų ėjo Los Angeles Dramos sambūrio pastatyta Kosto Ostrausko "Raudonkepuraitė". Režisavo Petras Maželis, o statinėje formoje vaidinimą atliko Sigutė Mikutaitytė, Ema Dovydaitienė ir Vincas Dovydaitis.

Cia ir buvo tas "mažas kupstas", ant kurio apvirto Kultūros premijų šventės renginys. Jeigu įvairias smulkmenas galima suversti į rengėjų sąskaitą, tai, manyčiau, kad šiuo atveju rengėjų nereikėtų kaltinti. Aklai pasitikėta geromis Kosto Ostrausko ir Petro Maželio reputacijomis. Gerą vardą turi ir Los Angeles Dramos sambūris. Bet, deja! Šiuo atveju buvo nusivilta. Teko su daugeliu išsikalbėti. Bendra nuomonė: toks pastatymas tiktų Dainavos stovykoje, Šviesos-Santaros suvažiavime, bet ne Premijų šventėje. Nebuvo galima suprasti, kur pasibaigia pasaka ir kur prasideda K. Ostrauskas. Jeigu ir būtų kokia gilesnė filosofinė mintis, tai ir arčiau sėdinčiųjų buvo nepastebėta ir nesuprasta!

Bendrai šioje Premijų šventėje buvo pasigesta kūrybos ir lietuviško žodžio. Didesnį vaidmenį buvo galima skirti akt. Nijolei Martinaitytei. Bet kažkaip ji buvo užgošta. Po vaidinimo kun. Pr. Garšva sukalbėjo palaiminimą, o visi dalyviai sugiedojo viena posmą Lietuva brangi. Dar trumpai sveikino JAV LB Krašto valdybos pirm. dr. A. Razma ir Lietuvių Fondo valdybos pirm. Marija Remienė.

Pagaliau apie 10 v. v. buvo pradėta puota (taip įrašyta programoj). Vaišių metu Dalia Kučienė, Kultūros tarybos pirm., dar kartą sveikino laureatus, visi dalyviai sugiedojo Ilgiausių metų ir pakėlė šampano tostus. Maždaug tuo ir buvo baigta ši Premijų šventė. Dalyviai, ilgai negaišdami skirstėsi, kadangi buvo jau vėlokas laikas.