Lietuvių Fondas laukia jaunesniosios kartos Spausdinti
Tarybos pirmininko Stasio Baro ir valdybos pirmininkės Marijos Reinienės vadovaujamas, Lietuvių fondas džiaugiasi gausiais praėjusių metų laimėjimais. Per finansiškai nepastovų laikotarpį Fondo kapitalas 1988 metais visgi paaugo daugiau kaip 324 000 dol. ir pasiekė 4 227 000 dol. Narių skaičius padidėjo 137 nariais — iki 6069. Parodydami pasitenkinimą jų pasišventusio darbo rezultatais, LF tarybos nariai perrinko S. Barą ir M. Reinienę dar vieneriems metams.

Deja, net ir šviesiausioje padangėje prasikiša pilkas debesėlis. Iš 324 000 dol. praėjusiais metais Fondui paaukotų, daugiau kaip 140 000 dol. gauta iš palikimų. Likusiųjų 184 000 dol. pagrindinis aukotojas — vyresnioji lietuvių išeivių karta. Kurgi mūsų jaunimas?

Kasmet Fondo stipendijų sulaukusių studentų ratelis plečiasi. Kasmet didėja paramos, paskirtos aukštesnių mokslų siekiantiems. Per 26 metus Lietuvių fondo remiamas atžalynas yra virtęs dangų raižančiu mišku; tačiau gaila, kad aukso lašeliai, supilti ant jo išsivysiančių šaknų, retai kada grąžinami į nebedugnį Fondo šaltinį.

Užjaučiami tie jaunuoliai, kurie dar sėdi vakarais knygose paskendę tuščiomis kišenėmis; daug jų stengiasi atmokėti savo "skolą", stipriai Į-eikšdamiesi lietuviškose organizacijose. Didelė dalis mokslus užbaigusių tačiau susirado gerus darbus ir gauna gerus atlyginimus. Kai kurie jau yra pasiturintys: priemiesčiuose perka gražius namus, brangius automobilius, visokius naujausius vaizdinius, garsinius ir kompiuterinius išradimus, žaislus. Kodėl jiems taip sunku bent viena šimtine tapti Fondo nariais ir prisidėti prie sekančios kartos lietuviško švietimo ir lietuviškos veiklos? Šimtas dolerių — tai nauja suknelė, radijas su juostelės grojimo prietaisais, plona auksinė apyrankė, du bilietai geroj vietoj miesto operos rūmuose, bet vieno įprasto patogumo atsižadėjimas gali būti didelis dvasinis pasitenkinimas, (o pagaliau šaltai atgalvojančiam finansininkui, nusirašymas nuo valdžios mokesčių).

Reikia tikėtis, kad ši padėtis nėra savanaudiškumo ir gobšumo išdava, o tik neapsižiūrėjimas, pakeičiamas nuoširdžiu priminimu ir prašymu. Tad Lietuvių Fondas kantriai laukia įrašyti daugiau jaunesniosios kartos atstovų į tautos išlikimo vilčių knygą.

Ramona Steponavičiūtė Pasaulio lietuvis, 1989, Nr. 2