Vytautas Bieliauskas

Kazimieras
Bradūnas

Jonas
Grinius

Paulius
Jurkus

Antanas
Vaičiulaitis

Juozas
Girnius

Leonardas
Andriekus

 
   
 
NEVV YORKO DAILININKŲ SĄJUNGOS PARODA PDF Spausdinti El. paštas
Parašė Dgv.   
1972 lapkričio 25 - gruodžio 3 New Yorke, Kultūros Židinyje, buvo surengta New Yorko Lietuvių Dailininkų Sąjungos 20 metų jubiliejinė paroda. Jubiliejinė paroda betgi nebuvo apžvalginė ir nereprezentavo viso organizacijos veikimo laikotarpio. Buvo tai paskutiniųjų kelerių metų dvidešimties sąjungos narių kūryba, pasiekti rezultatai. Kokybiniu požiūriu paroda nebuvo vienalytė: be jury komisijos bendros atrankos, patys dailininkai parinko norimus parodyti darbus.

Iš bendro parodos vaizdo visų pirma ryškėja, kad tokiame avangardiniame meno centre, kaip New Yor-kas, lietuvių dailininkų organizuotas kolektyvas atstovauja visoms dailės kryptims, nuo natūralizmo ligi ab-straktizmo ar "pop art".

Iš parodos dalyvių, kurie labiausiai yra susiję ir atstovauja dabarties New Yorko mokyklai, būtų K. Žoromskis, Irena Griežė, E. Urbaitytė, N. Ma-celytė, Pr. Lapė, E. Kepalaitė, M. Paškevičienė, architektūriškai dekoratyviniuose menuose A. Kašu-bienė, grafikas R. Viesulas.

Liaudiškai primityvaus ar ekspresionistinio pobūdžio išstatyti darbai buvo V. Vizgirdos, V. Igno, V. Krištolaitytės.

Dauguma kitų atstovavo realizmui. Į realizmą pasuko ir Alb. Elskus šios parodos darbais.

V. Vizgirda iš Bostono buvo atsiuntęs tris ekspresionistinio pobūdžio peizažus (tarp jų "Trakų pilį"), būdingus jo dabartinio meto tapybai. Apie V. Vizgirdą neseniai, lapkričio numery, šiame žurnale platėliau rašė dr. M. Nasvytis.

V. Igno didesnio formato du darbai pratęsia jo dabartinį kūrybinį laikotarpį liaudies meno stiliuje. Jo tapyba, kaip ir grafika, liaudiškais ir pasakų motyvais, nestokoja puošmenų, kurios tarytum ir primena mūsų liaudies ornamentiką. Bet ir formoje, ir spalvose tai paties Igno individualiai sumanytos puošmenos. Tie darbai kartu ir liudija, kaip giliai Ignas yra susigyvenęs su mūsų dailės praeitimi.

Didelio formato, su technišku į-gudimu ir įmantriai atlikti K. Žo-romskio darbai daug kuo skiriasi nuo jo ankstesniųjų darbų, nors spalvų gama lieka ta pati, būdinga visiems jo kūrybos laikotarpiams, su gelsvais, rusvais, pilkšvais ar juodais tonais.

Žymiai daugiau yra pasikeitęs A. elskus, kurio parodoje išstatyti darbai yra visai kito pobūdžio, negu anksčiau jo kurtų abstraktinių Maino pajūrio uolynų. Dabar jis ryškiai pasukęs į realizmą.

Taip pat ir Pr. Lapės "juoda - balta", grafiką imituojanti, tapyba skiriasi nuo jo ankstesniųjų spalvingų kompozicijų.

E. Urbaitytės ir N. Macelytės parodoje išstatyti kūriniai pasaulėžiū-riškai priklauso vienai tarpinei dailės srovei tarp ekspresionistiškai kubistinės ir "pop art" kūrybos. Stilistiškai betgi šių dviejų dailininkių darbai yra visai skirtingo pobūdžio. Urbaitytė visą dėmesį koncentruoja į konstruktyvinę paveikslo kompoziciją ir jos pamėgtą tematiką — su žmogaus figūra ar kūno dalimis geometrinių formų pynėje. Macelytės tapyba yra jau dekoratyvinis spalvų žaismas, kur tonų ir kontrastų potepiai ritmiškai surikiuojami pasirinktame plote.

Irenos Griežės tapybinės ir abstraktinės kompozicijos atliktos prigesintoje ir duslioje spalvų gamoje. Švelnių tonų įvairumas ir jų perėjimai yra išbalansuoti bendros nuotaikos labui.

V. Krištolaitytė šioj parodoj išstatė keturis eskizus ir vieną didesnio formato darbą "Pirmas mirties įspūdis", kuris šiek tiek skirtingas nuo jos įprasto tapybinio braižo.
Iš R. Viesulo tebuvo gautas vienas grafikos darbas "Skundas".

A. Kašubienės kruopščiai atliktas ir parodoje išstatytas modelis yra lyg ir kelrodis į bandymus, kuriuose jinai dabar dirba. Jos kūrybos pažinimui reikia pamatyti darbus originale išpildytus, kurie jau sukėlė nemažą dėmesį amerikiečių dailininkų ir visuomenės tarpe.

Taip pat ir skulptoriaus V. Kašubos du nedideli darbai liudija jo meistriškumą, bet neatstovauja jo j-vairialyčiai kūrybai. Visa tai reikia pamatyti kitur, ir ko į parodas neįmanoma vežioti.

E. Kepalaitė šįkart buvo išstačiusi ir aliuminio skulptūros bandymą. V. Dragūnevičiaus skulptūrai atstovavo dvi Maine akmenukų kompozicijos.
R. Matuzonytės - Ingelevičienės, Č. Januso, ir O. Dokalskaitės - Paš-kevičienės darbai rodė jų seną kelią. Iš jaunesniųjų dar parodoj dalyvavo G. Krasauskaitė - Dragunevičienė ir Alyja Paškevičiūtė.

Aplamai iš parodoje išstatytų darbų stiliaus ar kolorito ryškėja, kad lietuvių dailininkai svetur, visi gyvendami vienoje ir panašioje aplinkoje, kiekvienas turi savo individualų braižą, skiriasi kūrinių technika ir nuotaika.

Su New Yorku susijusių ir jau mirusių lietuvių dailininkų pagerbimui buvo skirtas mažas kambariukas, kuriame eksponuota kiekvieno po vieną darbą. Bet tai buvo daugiau simbolinis pagerbimas, o ne jų kūrybos reprezentavimas. Darbai, matyti, buvo atsitiktinai surinkti, tai, ką buvo galima gauti be didesnių pastangų. Gal tik M. Dobužinskio ir P. Kiaulėno, nors ir mažas darbelis, buvo būdingi jų kūrybos pasiekimams.
Dgv.


 
 
Sukurta: Kretingos pranciškonai