A. Kuršaičio žodyno II-sis tomas Spausdinti
Parašė Klimas Antanas   

Aleksandras Kuršaitis/Alexan-der Kurschat, LIETUVIŠKAI-VO-KIŠKAS ŽODYNAS/LITAUISCH-DEUTSCHES WOE RTE RB U C H Thesauruss Linguae Lituanicae. Tomas II — Band II. Redakcinė kolegija: Wilhelm Wissmann (miręs), Erich Hofmann, bendradarbiaujant Arminui Kuršaičiui ir Hertai Krick. Goettingen, Vandenhoeck & Rup-recht, 1970. 733 - 1632 p. (ingis — nužiūrėti).

Gana ilga recenzija "Aiduose" (1969, p. 142-144) J. G. apžvelgė Aleksandro Kuršaičio žodyno I-jį tomą. Toje recenzijoje buvo gana plačiai paminėtas žodyno autoriaus gyvenimas, peržvelgta šio didžiulio žodyno atsiradimo istorija ir pobūdis. Recenzijoje suminėti ir žodyne panaudoti šaltiniai, parodant kai kur pasitaikančius nevienodumus, spragas bei netikslumus. Recenzentas J. G., paminėjęs, kad žodynas leidžiamas visiškai toks, kaip jį buvo rankraštyje spausdinimui paruošęs A. Kuršaitis, prideda:

"Aplamai tai teisinga. Tačiau mums neatrodytų šio principo pažeidimu, jei pasitaikę vienoki ar kitoki netikslumai būtų išlyginti. . . . Vienokių ar kitokių netikslumų pašalinimas veikalo originalumo nesumažintų, o tik nuvalytų vieną antrą dulkelę".

Čia mes kiek kitaip galvojame: arba leisti visiškai taip, kaip A. Kuršaitis buvo rankraštyje spaudai paruošęs, arba viską perdirbti pagal tam tikrus moderniuosius leksikografijos principus. Tačiau taip žodyną perredagavus, pagaliau kad ir tik vienur kitur pakeitus, jau nebebus A. Kuršaičio žodynas, o tik A. Kuršaičio surinktos medžiagos pagrindu perdirbtas darbas. Mūsų išmanymu, tegu verčiau lieka kiek netikslumų, tegu lieka net ir paties Kuršaičio klaidelių bei neapsižiūrėjimų, bet tada turėsime — nuo A ligi Z — Aleksandro Kuršaičio žodyną, kaip kad turime ir ligi šiol vartojame jo garsiojo dėdės prof. Fridricho Kuršaičio žodyną (gal tiksliau: žodynus). Nebent būtų buvę padaryta specialios redakcinės išnašos, neliečiant pačio žodyno visumos.

Svarbiausia, kaip pamini ir J. G. savo minėtoje recenzijoje, kad "... A. Kuršaičio žodynas užima savitą vietą tiek iš dalies istoriniu, iš dalies 'lobyniniu' pobūdžiu, tiek •ypač didesniu Mažosios Lietuvos kalbiniu atspindėjimu". Iš tikrųjų A. Kuršaičio žodynas yra ne tiek visos Lietuvos senųjų ir dabartinių laikų lietuvių kalbos lobynas, kiek savitas, beveik pilnas Mažosios Lietuvos senosios ir Kuršaičio laikų šnekamosios kalbos veidrodis. Niekas kitas ir niekad tokio žodyno
— ypač kas liečia šnekamąją kalbą — negalės parašyti, nes visiškai pasikeitė Mažosios Lietuvos tiek politinis, tiek etnografinis - kalbinis veidas. Aibė skolinių kaip tik ir atspindi prieškuršaitinių ir Kuršaičio laikų šnekamąją kalbą tame svarbiame lietuvių kalbos plote. Kai kurie, sakysime, germanizmai (tiksliau: vokiečių kalbos skoliniai) buvo vartojami tik šiame plote. Plačiau Lietuvoje jie nebuvo žinomi, nes arba nesuspėjo išplisti, arba buvo pakeisti kitais žodžiais. Taip ir Il-me tome tokių skolinių iš vokiečių kalbos, žinomų plačiau tik Mažojoje Lietuvoje, yra daug. Paminėsime čia tik kelis: inkar-lįjnė 'die Ankerleine, das Anker-tau'; išbrdbyti 'ausprobieren'; iš-čierauti, 'auszehren'; kambarmergė 'das Zimmer,- Stubenmadchen'; maryneris 'der Matrose bei der Kriegsflotte'; mentelis 'der Mantel'; merkė 'das Merk-, Warnungszei-chen; die Fuse" ir t. t. ir t. t.
Kaip jau yra pastebėjęs savo recenzijoje prof. W. R. Schmalstieg (General Linguistics X, 1 (1970), p. 39), A. Kuršaičio žodyne gana gausi yra etnografinė tradicija. Sakysime, Schmalstieg mini žodį apgėlai: tai paprotys duoti kūdikiui piniginę dovaną. Be to, Kuršaitis mini, kad tuo metu būdavo nukerpamas kūdikiui kuokštelis plaukų, kuris buvo pakasamas po apynio šatra. Pakasant plaukelius, sakomos tam tikros buitinės formulės, kurias Kuršaitis cituoja iš rankraštinio Brodovvskio žodyno. Didžiajame Lietuvių kalbos žodyne žodis ap-gėlat (I, 194) aiškinamas sekančiai: "motinos lankymas po mažo ir ta proga duodamos dovanos ar kartais keliamas pokylis". Kuršaitis, duodamas valgio (patiekalo) pavadinimą, kai kur nurodo, kaip toks patiekalas yra pagaminamas.

Nors šio žodyno vienas iš redaktorių, prof. Erich Hofmann, savo įvade pažymi, kad daugeliui žodžių yra nurodoma giminingų kalbų žodžiai, tačiau ir II-me tome tokių nuorodų labai reta: perskaičius keliolika K raidės puslapių, teko užtikti tik vieną tokią nuorodą: prie žodžio kaimas (II, 1007) duodami tik graikų ir gotų kalbų atitikmenys. Iš kitos pusės, visur stengiamasi pažymėti skolinių kilmė. Kai kur pažymima tik pati pagrindinė kalba, iš kurios skolinys paimtas, labai retai parodyta ir tarpininkė, t. y. kalba, per kurią tas skolinys galutinai pateko į lietuvių kalbą. Sakysime, kapitonas pažymėtas tik kaip kilęs iš lotynų kalbos (nepaminint, kad čia aiškiai "tarpininkavo" vokiečių ir lenkų kalbos), o prie žodžio kontraktas pažymėta, kad jis kilęs iš lotynų ir lenkų kalbų.

Pasitaiko ir tam tikrų netikslumų šiose nuorodose. Imkime žodį kaimanas (čia, kaip ir daug kur kitur, kirtis neduotas: matyt, nei vartoti šaltiniai, nei pats Kuršaitis nėra tikri dėl kirčio vietos, priegaidės rūšies ir pan.). Kuršaitis nurodo šį žodį kilusį iš ispanų ir indų kalbų (*sp.-ind.). Tačiau santrumpose ind. aiškiai pažymėta indisch indų, indiškai' (kita ten esama galimybė: ind. — Indikativ čia netinka). Tuo tarpu šis žodis (angliškai cayman, caiman) yra iš tikrųjų per ispanų caiman paimtas arba iš kurios XVI š. Karibų salų tarmės (Webster III), arba per ispanus ir Karibų tarmes atėjęs net iš Afrikos (The American Heritage Dictionary, 1970). Matyt, čia sumaišyta vokiečių kalbos indisch '(rytų) indų' su indianisch 'Amerikos indėnų*. Tai, žinoma, yra smulkmena. Etnografinių smulkmenų pasitaiko ir Il-me tome, plg. žodį kūčih, kūčios ir kt. Kai kur, duodant pavardes, nurodyta net biografinės žinios. Pvz., prie žodžio Kudirka nurodyta, kad tai yra liet. pavardė, o toliau: Vincas K. — duodamos jo gyvenimo datos, paminima, kad jis buvo gydytojas, lietuvių veikėjas ir rašytojas.

Kyla pagunda palyginti tris didžiuosius lietuvių kalbos žodynus: tai mūsų recenzuojamas žodynas, akademinis Lietuvių kalbos žodynas (8 tomai, A - ožvilnis) ir jau visiškai baigtas penkiatomis Senno-Salio žodynas (Niedermann - Senn -Brender - Salys, W.6rterbuch der litauischen Schriftsprache). Kiekvienas jų turi įdomią istoriją (plg. A. Salys, Žodynai, LE XXXV, ypač pp. 403 - 408), kiekvienas turi kitokią paskirtį ir sąrangą. Imkime kad ir raidę K. Senno - Salio žo-
Yra Liet. k. žod., bet nėra Kuršaičio žodyne:
abadūs 'wooden rim of a vvheel' abalduotis 'to pick a quarrel' abalėskas 'burnt piece of firewood, abara 'joker, do nothing' abaras 'kind of fir tree'; 'fish-net' abaryklė 'pole to frighten fish (in-to a net)'
abarykštė, see abaryklė abaringas 'resinous' abaringūmas, abstract noun based on ab aringas abarinis 'made of resinous wood' aharios, abariskas, abaros 'barn* abaroti 'do something in the vvrong way; to fish abarūotas 'having much resin' abašlaitė 'stove-cover' abchazai, abchazas 'Abkhaz people, an Abkhaz person' abejonkis, -ė 'doubter' abejūtė 'minor misfortune' abejūtinis, -ė 'doubtful' abelnastis 'society, community' abelnysta 'property, estate'

Po šio sąrašo (reikia prisiminti, kad kairėje pusėje prof. Schmalstie-g'o recenzijoje buvo 76 žodžiai, o dešinėje — 72 žodžiai!) recenzijos autorius pažymi, kad, pamačius tokius didelius skirtumus, galima net sušukti ('exclaim,): "Ar čia iš tikrųjų tos pačios kalbos žodynai?!". Bet toliau jis pats pažymi, kad taip sudaryti sąrašai išpučia skirtumus, nes Kuršaičio žodyne dedami ir tikriniai vardai ir įvairūs vietiniai dyne raidei K skirta 130 puslapių, apytikriai gal 4300 žodžių (vėliau šis žodynas buvo smarkiai išplėstas), A. Kuršaičio žodyne raidei K tenka 299 puslapiai, taigi, apie 10700 žodžių, o akademiniame žodyne — 2082 puslapiai, gal apie 43700 žodžių. (Tai, žinoma, apskaičiuota tik labai apytikriai, imant penkių reguliarių puslapių vidurkį).

Prof. Schmalstieg savo jau minėtoje recenzijoje padarė tokį palyginimą: jis surašė žodžius, prasidedančius ab- iš Kuršaičio ir akademinio žodyno. Žodžių, kurie randami Kuršaičio žodyne, bet kurių nėra Lietuvių kalbos žodyne, jis surado net 76! Ir atvirkščiai: žodžių, kurie yra Liet. k. žodyne, bet kurių nėra Kuršaičio žodyne, surasta 72! Čia mes iliustracijai išrašysime iš jo sąrašo po 20 žodžių:
Yra Kuršaičio žodyne, bet nėra Liet. k. žod.:
abajentnas, -a 'indiiTerent' obojus 'oboe'
abas 'dog (in childrens language)
abatienė 'abbess'
abatija, -įjos 'abbey*
abatystė 'the office of an abbey'
abcaca(s) 'boot-heer
abdikacija 'abdication'
abecynas 'alphabet'
abejalytis, -ė 'bi-sexuar
abejis =abejas 'doubtfuT
abejodūmas 'uncertainty'
abejon=abejūn 'on both sides'
abejotingūmas 'doubtfulness'
abejotinūmas 'daubtiulness'
Ahelas, Abelis, -io 'AbeF
obelis (Samogitian dial.) 'apple'
Abėliškiai, town name
Abelius 'Abel'
abelnūmas 'commonness, customar-
iness'
(N. B. vertimas į anglų kalbą paimtas tiesiog iš prof. Schmalstieg recenzijos).

lokaliniai ir siaurai tarminiai žodžiai, o akademiniame žodyne tokių nėra. Kuršaitis net deda žemaičių tarmės žodį obelis 'obuolys' ir t. t.

Ką pastebėjo prof. Schmalstieg pirmajame tome, tas galima rasti ir antrame. Mes padarėme tokį trumpą eksperimentą: paėmėme žodžius tik nuo kadaruoti ligi kadencija. Įdomumo dėliai pridėjome ir Senno -Salio žodyną:

Lietuvių kalbos žodynas:

Kadaroti

kadaruoti

kada tada

kada tai

kada tai kas

kada tat kadė

kadaubė

kadaujo

kadė

kadėlė

kadencija Kuršaičio žodynas: kadaroti kadaruoti kadatai kadaubė kadažiuoti kadė kadėčnas kadel kadencija

Senno - Salio žodynas:

kadaroti

kadaruoti

kadencija

(Reikia tuojau pat pastebėti, kad šie visi žodynai vartoja nevienodą abėcėlinę tvarką, ypač kas liečia iš kelių žodelių sudėtas frazes. Tokiu būdu Senno - Salio žodyne yra kai kurios frazelės po žodžių kada, ir t.t)

Kaip matyti, skirtumų yra. Senno - Salio žodynas, kaip jau minėjome, vėliau buvo gerokai išplėstas žodžių apimtimi.

Yra visuose trijuose žodynuose ir labai įvairių reikšmės aiškinimų. Žodis kalačikas Kuršaičio žodyne aiškinamas sekančiai: 'ein Frauen-kleid ohne Armel', akademiniame žodyne: 1. suknelė be rankovių; 2. nusinešiojęs, nebe naujas, palaikis sijonas. Šie skirtumai, mano nuomone, kaip tik padaro Kuršaičio žodyną labai įdomiu ir svarbiu.

Iš Kuršaičio žodyno būtų galima surinkti geroką sąrašą labai retų kitur beveik nepasitaikančių žodžių. Paminėsime čia tik vieną tokį, bet jų yra nemažai. Tai žodis lakinė, kurio reikšmė duodama kaip: čiužinys, 'die Matratze'. Bent man tokio žodžio ir tokia reikšme niekur ligi šiol neteko matyti, nors Kuršaitis nurodo Šlapelio rusų k. žodyną kaip šaltinį. Net kiltų abejonių šios reikšmės tikrumu, bet Kuršaitis cituoja iš Šlapelio žodyno gana įdomų pavyzdį: įsikimšk truputį šieno lakinėn, tai bus minkščiau gulėti.
Reikia sutikti su prof. P. Skardžium (Draugas, 1970.VIII.8, Nr. 185), kad kai kurios klaidos, pasilikusios šiame žodyne "mažiau kritiškus kitataučius galės tik klaidinti", tačiau, kaip jau pradžioje pabrėžėme, redaktoriai norėjo išleisti šį žodyną lygiai taip, kaip jį buvo paruošęs A. Kuršaitis. Kalbininkai turės atsižvelgti į šį faktą: reikės visuomet palyginti su didžiuoju akademiniu Lietuvių kalbos žodynu ir su Senno - Salio žodynu. Nau-jantis visais šiais žodynais, jau galima turėti pilnoką lietuvių kalbos žodžių lobyno vaizdą.
Ir antrasis šio žodyno tomas yra labai gražiai išleistas, jis turi net 896 puslapius (737 - 1632). Iš to gal galima būtų spręsti, kad tretysis tomas bus dar didesnis. Antrojo tomo kaina yra 220 markių (tai būtų apie 55 doleriai . . .). Tokie dalykai, žinoma, yra labai brangūs.

Reikia labai džiaugtis, kad šio žodyno leidimas yra tęsiamas toliau. Jo leidimą iš dalies finansuoja Vokietijos mokslo tyrimų įstaiga (Deutsche Forschungsgemeinschaft), nes viena ir didelė leidykla nepajėgtų tokio veikalo išleisti.
Dr. Antanas Klimas