Gramatinės miniatūros (eilėraščiai) |
Parašė ALEKSANDRAS RADŽIUS |
ESAMASIS LAIKAS Neklausk, ar būti, ar nebūti: esu. Tai džiaugsmas ir kančia. Esu apnuoginta šakutė audringą rudenį, nakčia. Ir gera man, kad mano fone kalnai pakyla debesų. Tariu aš jiem ir žemės kloniam: — Aš su jumis visais esu. BŪTASIS KARTINIS LAIKAS Stovėjau kartą vienui vienas ties upeliuko srovele. Tada man žemišką kasdieną apsprendus buvo nežinia. Aš nežinojau, kur nueisiu, nesupratau, nė kas esu. Ties upeliu mažu kadaise ieškojau kodekse tiesų atsakymo, taiklaus sprendimo Į mano klausimus painius, kol pamačiau, kad nieks nežino, kas mums pastato ir sugriauna gražaus gyvenimo planus. J. Bagdonas Kompozicija BŪTASIS DAŽNINIS LAIKAS Tarp sakinių, prasmingų ir beprasmiškų, tarp daiktų, naudingų, nenaudingų, sėdėdavom ir, prasmei išsiaiškinti, kviesdavom pasaulį kaip vaivorykštę turtingą. Pasaulį fizinį ir metafizinį, regimą ir iš anapus, ir būdavo būtis kiekvienas mūsų žingsnis, ir būdavo buvimas kiekvienas mūsų kapas. BŪSIMASIS LAIKAS Nukris atodrėky žvaigždė, sienojai suliepsnos, tuščia natiurmorto kėdė liepsnoj ramiai linguos. Linguos, linguos ir nesustos, belaukdama tavęs, aukštyn pakilus virš liepsnos, su žvaigždėmis užges. |